simfòninė poemà, stambus laisvos formos vienos dalies kūrinys simfoniniam orkestrui, pagrįstas siužetiniu programiškumu. Vienas pagrindinių romantizmo epochos programinės muzikos žanrų.
Bruožai, žymesni kūrėjai
Programiškumas pateikiamas muzikos ypatybėmis, komentarais (programa), kūrinių antraštėmis. Simfoninė poema gali turėti siužetą arba apibendrintai išreikšti kokią nors (literatūros arba dailės kūrinio) idėją. Simfoninei poemai būdinga laisva muzikinės medžiagos plėtotė, kuri derina skirtingus formos sudarymo principus, pirmiausia (dažniausiai) sonatiškumą ir monotematizmą su cikliškumu ir variaciškumu. Simfoninės poemos pirmtakai – L. van Beethoveno, H. Berliozo, F. Mendelssohno‑Bartholdy ir kitų koncertinės uvertiūros. Simfoninės poemos žanro (ir termino) pradininkas F. Lisztas, kuris sukūrė 13 simfoninių poemų, tarp jų – pirmoji (Kas girdėti ant kalno, pagal V. Hugo 1849). Jos pagrįstos įvairių rašytojų, poetų (Preliudai, pagal A. de Lamartine’ą, 1854, Idealai, pagal F. Schillerį) arba dailininkų (Hunų mūšis, pagal W. von Kaulbacho paveikslą, abi 1857) kūrinių motyvais. Simfoninių poemų sukūrė B. Smetana, A. L. Dvořákas, J. Sukas, C. Franckas, C. Saint‑Saёnsas, V. d’Indy, M. E. H. Duparcas, R. Straussas, J. Sibelius, B. Bartókas, E. W. Elgaras, M. Regeris. 20 a. antroje pusėje, pamažu prarasdama siužetiškumo bruožus, simfoninės poemos plėtra sustojo. Tai sietina su romantinio programiškumo ir naratyvumo neigimu instrumentinėje muzikoje.
Simfoninė poema Lietuvos muzikoje
Lietuvių muzikoje simfoninių poemų sukūrė M. K. Čiurlionis (Miške 1901, Jūra 1903–07), J. Gruodis (Gyvenimo šokis 1928, Iš Lietuvos praeities 1939), J. Naujalis (Ruduo), S. Šimkus (Nemunas, abi 1930), V. Bacevičius (Kosminė poema 1928, Elektrinė poema 1932), J. Nabažas (Daina apie liūdesį ir džiaugsmą 1933), J. Pakalnis (Lituanika I 1935), A. Račiūnas (Prie aukuro 1936, Vakaras prie Vilijos 1939, Platelių ežero paslaptis 1958–62, Pirčiupių motina 1973), J. Gaidelis (Šatrijos raganų karnavalas, Gedimino sapnas, arba Vilniaus legenda abi 1940, Aliarmas 1945, Jūratė ir Kastytis 1947), J. Kačinskas (Giesmė į šviesą 1947, Atpirkimo misterija 1956), E. Balsys (Herojinė poema 1952, Trys portretai 1983), V. Laurušas (Audronaša 1960), V. Jurgutis (Čičinskas 1959, Mirties fortas 1962), V. Montvila (Dramatinė poema 1964, Gotiškoji poema 1970, Chorai 1971, Šventinė poema 1972), J. Juozapaitis (Vitražai 1970), A. Šenderovas (Varpai 1967, Ikaras 1975), J. Lechavičius (Konradas Valenrodas, 3 redakcija 1973) ir kiti.
L: J. J. Chantavoine Le Poème symphonique Paris 1950; R. Kloiber Handbuch der symphonischen Dichtung Wiesbaden 1967; G. Popova Simfoničeskaja poėma Moskva 31963.
1822