simfòninės variãcijos, variacijų atmaina; variacijų forma grindžiamas kūrinys simfoniniam orkestrui. Pavadinimą lemia ne tik atlikėjų sudėtis, bet ir simfonizmu pasižymintis muzikos dramaturgijos pobūdis (pvz., R. Schumanno variacijos fortepijonui Simfoniniai etiudai, 1837). C. Francko simfoninės variacijos fortepijonui ir orkestrui (1885) derina variacijų, sonatos formos ir sonatinio ciklo bruožus. Iš esmės simfoninės variacijos yra ir R. Strausso simfoninė poema Don Kichotas (autoriaus paantraštė Fantastinės variacijos riteriško charakterio tema 1897).
Lietvių muzikoje simfoninėmis variacijomis įprasta vadinti J. Gruodžio variacijas liaudies dainų temomis simfoniniam orkestrui (1945), kuriose plėtojamos (finale sujungiamos) liaudies baladės Ulijona ir žaidimo Voverėlė melodijos.
2309