simfòninis džiãzas, 20 a. 3–6 dešimtmečio muzikos kūriniai, kuriuose džiazo ritmika, melodika ir harmonija derinama su klasikinėmis formomis ir simfoninio orkestro raiškos galimybėmis.
Bruožai, termino atsiradimas
Simfoninis džiazas dažniausiai nepriskiriamas prie džiazo stilių, nes šios krypties kūriniams nebūdinga improvizacija. Terminas atsirado 20 a. 3 dešimtmetyje. Daugumą simfoninio džiazo kūrinių inspiravo žymaus Jungtinių Amerikos Valstijų šokių orkestro vadovo P. Whitemano kūrinių užsakymai estrados ir akademinės muzikos kompozitoriams.
Žymesni kūrėjai
Pirmuoju reikšmingu simfoninio džiazo kūriniu laikoma G. Gershwino vienaveiksmė opera Bliuzo pirmadienis (Blue Monday 1922), kuri paskatino P. Whitemaną užsakyti G. Gershwinui Žydrąją rapsodiją (Rhapsody in Blue / Bliuzo stiliaus rapsodiją 1924), kuri tapo žymiausiu simfoninio džiazo kūriniu greta koncerto fortepijonui ir orkestrui (1925) ir operos Porgis ir Besė (1935).
Kiti simfoninio džiazo kūriniai: G. Antheilio Džiazo simfonija (Jazz Symphonie 1925), F. Grofé Metropolis (Metropolis 1928), Didžiojo kanjono siuita (Grand Canyon Suite 1931), D. Ellingtono Harlemo bliuzo gražuolės (The Blue Belles of Harlem 1942), I. Stravinskio Skerco à la Russe (1944) ir kiti. Vėliau džiazo elementų ir simfonizmo sintezės tendencija paplito kitose šalyse, labai išpopuliarėjo Anglijoje. Nuo 6 dešimtmečio klostėsi nauja džiazo ir akademinės kūrybos sąveikos forma – vadinamoji trečioji srovė (angliškai third stream).
Simfoninis džiazas Lietuvoje
Lietuvoje grynojo simfoninio džiazo kūrinių nesukurta, bet esama trečiosios srovės stilistikai artimų džiazo ir simfoninės muzikos sintezės pavyzdžių: M. Erikseno, F. Hovlando ir L. Būdos džiazo trio Lietuvos–Norvegijos projektas su Kauno simfoniniu orkestru (Kaunas Jazz 1999, dirigentas E. Selvikas), G. A. Kuprevičiaus Decaphonia (2000), atlikta 10 lietuvių džiazo muzikantų su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (Kaunas Jazz 2000, dirigentas G. Rinkevičius), M. Creegan, T. Jenseno ir R. Juviko džiazo trio Lietuvos–Norvegijos projektas su Kauno simfoniniu orkestru ir Kauno choru (Kaunas Jazz 2002, dirigentas E. Selvikas), D. Pulausko siuita džiazo ansambliui ir simfoniniam orkestrui, atlikta Dainius Pulauskas Group su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (Vilnius Jazz 2005, dirigentas G. Rinkevičius).
2343