Petliura Simon (Simonas Petliūrà) 1879 05 22Poltava 1926 05 26Paryžius, Ukrainos politikos ir karo veikėjas.
Mokėsi Poltavos dvasinėje seminarijoje. 1900 įstojo į Ukrainos revoliucijos partiją, 1905 buvo vienas Ukrainos socialdemokratų darbininkų partijos steigėjų (nuo 1917 pirmininkas). Dirbo žurnalistu ir leidėju, per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos kariuomenėje, vėliau Žemietijų ir miestų sąjungoje – organizavo pagalbą kariuomenei ir karo pabėgėliams. Po 1917 Rusijos Vasario revoliucijos buvo vienas politinių jėgų, siekiančių sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, vadovų. 1917–18 Ukrainos Centrinės rados kariuomenės vyriausiasis vadas (atamanas).
Simon Petliura
Ukrainos valstybės ir karo veikėjui P. Skoropadskiui 1918 04 užėmus valdžią, buvo opozicijoje, 1918 11 surengė prieš jį sukilimą. Nuo 1918 11 Ukrainos direktorijos narys, nuo 1919 02 10 – pirmininkas. Suformavo kariuomenę, kuri kovojo su Sovietų Rusijos kariuomene, A. Denikino vadovaujamais baltagvardiečiais. 1920 sudarė karinę politinę sąjungą su Lenkija, dalyvavo J. Piłsudskio žygyje į Kijevą. Bolševikams užėmus Ukrainą, su kariuomenės likučiais emigravo į Lenkiją. Buvo globojamas J. Piłsudskio, bet Lenkijai ir Sovietų Rusijai (formaliai ir Sovietų Ukrainai) 1921 pasirašius Rygos taikos sutartį, 1924 buvo priverstas išvykti į Vengriją, vėliau – į Austriją, Šveicariją, Prancūziją.
Nužudytas žydų anarchisto Šolemo Švarcbardo, kuris savo poelgį, manoma, inspiruotą bolševikų, motyvavo kerštu už giminę, S. Petliuros šalininkų nužudytą per pogromus (Prancūzijos prisiekusiųjų teismas Š. Švarcbardą išteisino).
-Simon Petliura; -Simonas Petliūra