Simonas Grosas
Gròsas Simonas (vok. Simon Gross) apie 1771Prūsija 1835 04 17Kretinga (manoma, kad palaidotas senosiose Kretingos kapinėse), lietuvių mokytojas, žemaičių gramatikos autorius. Vokietis. Pranciškonas (1787). Mokėsi Rösselyje (dabar Rešlius, Lenkija), Benicos (prie Maladečinos), Minsko, Vilniaus vienuolynuose – retorikos, filosofijos ir teologijos. Nuo 1798 ar 1799 retorikos mokytojas Slucko, Troškūnų, Dotnuvos vienuolynuose (mokė ir vokiečių, lotynų kalbų). Nuo 1814 ar 1815 mokytojavo Kretingos vienuolyne. 1835 parašė gramatiką Kalbrėda liežuvio žemaitiško (su maždaug 3000 žodžių lenkų–žemaičių kalbų žodynu; jos rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje), kurioje bandė fiksuoti J. A. Pabrėžos projektuotos žemaičių bendrinės kalbos (paremta šiaurės žemaičių, dounininkų, patarme) normas – rašybos (pykćźiaus ‘pikčiau’, priibuunó ‘pribūnu’, śźyrdys ‘širdis’), fonetikos (dyina ‘diena’, jóudynó ‘juodinu’), morfologijos (ateetó ‘ateinu’, wiróu ‘vyrui’). S. Grosas kartu su J. A. Pabrėža siekė nukonkuruoti tokio paties pavadinimo K. Kasakauskio gramatiką (1832) ir sukurti bendrinę kalbą vien žemaičiams.
1149