Kosakòvskis Simonas (lenk. Szymon Kossakowski) 1741Šilai (į šiaurę nuo Jonavos) 1794 04 25Vilnius (palaidotas Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsyje), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, karo veikėjas. Juozapo Kazimiero Kosakovskio brolis. Prisidėjęs prie Baro konfederacijos 1768 pirmasis suorganizavo konfederatų būrius Lietuvoje (Kauno, Ukmergės, Upytės ir Ašmenos apskrityse). 1771 jo vadovaujami konfederatų būriai kovėsi su Rusijos kariuomene: 07 01 ties Salamiesčiu, 07 06 – Ukmerge, 07 18 – Kupiškiu. 1768 pabaigoje–1771 ir 1771–75 gyveno emigracijoje (iki 1771 – Turkijoje). Žlugus Baro konfederacijai (1772) orientavosi į Rusiją. 1790 įstojo į jos kariuomenę; generolas leitenantas. Dalyvavo Lenkijos emigrantų – 1791 Gegužės trečiosios konstitucijos priešininkų – veikloje, padėjo Rusijos vyriausybei 1792 suorganizuoti Targowicos konfederaciją.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Simonas Kosakovskis (aliejus, apie 1812, dailininkas J. Damelis, Varšuvos nacionalinis muziejus)
1792 06 14 su Rusijos kariuomene atvyko į Vilnių, 06 25 paskelbė, kad sudaroma nauja valdžia – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinė konfederacija. Jos vardu pasiskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonu. Nuo 1793 07 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas.
Siekdamas populiarumo tarp bajorų gynė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos institucijų atskirumą nuo Lenkijos. Valstiečių ir miestiečių bruzdėjimams malšinti į Platelių, Palangos, Apso, Punsko, Liubavo seniūnijas siuntė Rusijos kariuomenę. 1793 Gardino seimo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijos pirmininku, rengė priemones Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei mažinti. Įtariamų karininkų suėmimu mėgino sutrukdyti Vilniuje rengiamą sukilimą.
1794 04 23 J. Jasinskio vadovaujamų sukilėlių suimtas, įkalintas, 04 25 nuteistas ir pakartas.
Baltojo Erelio, Šventojo Stanislovo ordinai.
-Kosakauskas; -Kasakauskas
1777