Simone de Beauvoir
de Beauvoir Simone (Simona de Bovuár) 1908 01 09Paryžius 1986 04 14Paryžius, prancūzų rašytoja. 1925–29 Sorbonoje studijavo filosofiją. 1931–43 dėstė Marselio, Roueno, Paryžiaus licėjuose. Keliavo po įvairias šalis, 1965 su J.‑P. Sartre’u lankėsi Lietuvoje.
Simone de Beauvoir
Kūryboje ryšku egzistencializmo poveikis, keliama moters emancipacijos problema. 1943 išleido romaną Viešnia (L’Invitée), kuriame parodė pasaulio absurdiškumą, žmogaus nepažinumą. Parašė studiją apie moters padėtį visuomenėje Antroji lytis (Le Deuxième sexe 1948, lietuvių kalba 1996 22010). Romanuose Svetimas kraujas (Le Sang des autres 1945, lietuvių kalba 1998), Visi žmonės mirtingi (Tous les hommes sont mortels 1947, lietuvių kalba 1999) kėlė individo etinio pasirinkimo, santykio su visuomene problemas. Romane Mandarinai (Les Mandarins 1954, Goncourt’ų premija) vaizdavo pokario Prancūzijos visuomeninį gyvenimą, kairiųjų pažiūrų intelektualų iliuzijų žlugimą. Autobiografinėje trilogijoje Rimtos merginos memuarai (Mémoires d’une jeune fille rangée 1958), Jėgų žydėjimas (La Force de l’âge 1960), Taip buvo lemta (La Force des choses 1963) aprašė savo ir J.‑P. Sartre’o gyvenimą, filosofinius ieškojimus.
Romane apie motinos ligą ir mirtį Lengva mirtis (Une mort très douce 1964), studijose Senatvė (La Vieillesse 1970) ir Viską apmąsčius (Tout compte fait 1972) svarstė senatvės ir mirties klausimus. Knyga Atsisveikinimas (Cérémonie des adieux 1981) skirta J.‑P. Sartre’o atminimui. Dar parašė pjesę Atliekamos burnos (Les Bouches inutiles 1945), romaną Gražūs paveikslėliai (Les Belles images 1966, lietuvių kalba 1994), esė. Lietuvių kalba dar išleista apsakymų knyga Palaužta moteris (2017).
1
510