Weil Simone (Simona Veil) 1909 02 03Paryžius 1943 08 24Ashford (prie Folkestone’o), prancūzų filosofė, religinė mąstytoja. Žydų kilmės.
Išsilavinimas ir veikla
1931 baigė aukštąją pedagogikos mokyklą École Normale Supérieure Paryžiuje. 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje dalyvavo darbininkų ir socialistų judėjime, 1936–37 – Ispanijos pilietiniame kare, 1942–43 – Pasipriešinimo judėjime (iš Didžiosios Britanijos rengė radijo laidas okupuotai Prancūzijai).
Idėjos
1938 patyrusi mistinį apreiškimą ir susivienijimą su Jėzumi Kristumi ėmė skelbti katalikų mokymui artimas tiesas. Pažiūroms taip pat turėjo įtakos Platonas, stoikai, K. Marxas. Pasaulį suvokė kaip tiesioginę Dievo meilės išraišką, Dievo kūrybą – kaip jo paties savanorišką savęs apribojimą, blogį – kaip būdą per kančią palinkti į Dievą. Žymiausiame veikale Įsišaknijimas (L’Enracinement, išleista 1949) teigė, kad šiuolaikinės Vakarų visuomenės krizės svarbiausia priežastis yra kultūrinių ir dvasinių ryšių su praeitimi praradimas, bendruomenės suirimas. Anot S. Weil, visuomenės pagrindas turėtų būti ne teisės, bet pareigos, kurių svarbiausia – pagarba kitų individų esminiams poreikiams. S. Weil pabrėžė tvarkos, hierarchijos, atsakingumo, paklusnumo, lygybės ir tiesos svarbą visuomenėje, taip pat darbo dvasinę prigimtį.
Simone Weil
Kiti veikalai
Po S. Weil mirties išleisti veikalai Sunkis ir malonė (La Pesanteur et La grâce 1947, lietuvių kalba 2015), Ikikrikščioniškos intuicijos (Intuitions pré-chrétiennes), Laiškas dvasininkui (Lettre à un religieux, abu 1951), Priespauda ir laisvė (Oppression et Liberté 1955), dvasinė autobiografija Dievo laukimas (Attente de Dieu 1950, lietuvių kalba 2017), užrašai Sąsiuviniai (Cahiers 3 t. 1951–56).