Šimoni girià yra Anykščių ir Kupiškio rajonų savivaldybių teritorijose, Šventosios dešiniajame krante, 4 km į vakarus nuo Svėdasų. Plotas 13 500 ha, mišku apaugę 10 870 hektarų. 89 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio Šimonių girininkijai, Anykščių regioninio padalinio Mikierių ir Troškūnų girininkijoms (iki 2018 priklausė Kupiškio ir Anykščių urėdijoms), kiti miškai – privatūs.
Susideda iš Šimonių, Akmenos, Andrioniškio ir Asiūklinės miškų. Per masyvą teka Šventosios dešinieji intakai Pelyša ir Šaltupis, Jaros dešinysis intakas Iženas. Miškuose yra 15 ežerų; didesnieji – Iženas, Kuojinis, Priegodas ir Skaistis. Yra pelkių: didžiausios – Iženo ir Uogšilio. Reljefas banguotas, vietomis kalvotas. Miško augavietės nederlingos ir vidutinio derlingumo, normaliai drėgnos. 94 % miškų yra ūkiniai IV grupės, ekosistemos apsaugos, 1 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 21 %, iš dalies sukultūrintų 9 %. Pušynų yra 55 %, beržynų 15 %, eglynų 22 %, juodalksnynų 6 %, drebulynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 27 %, pusamžiai medynai 37 %, bręstantys 17 %, brandūs 6 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II,0, skalsumas 0,71, tūris 200 m3/ha, metinis prieaugis 6,3 m3/ha.
Šimonių girios mėlynšilis
Šimonių giria
Girioje įsteigti kraštovaizdžio Šventosios draustinis, geologinis Pelyšos draustinis ir telmologinis Iženo draustinis, yra 3 kurtinių tuokvietės, 3 kertinės miško buveinės (5,1 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių 10 lizdaviečių, 8 perimvietės, keletas gamtos ir istorijos kultūros objektų: Pelyšos atodanga, Aluotų (Druskių) piliakalnis, mitologinis Katinų akmuo, Pašvenčio etnokultūros sodyba, Lietuvos partizanų žūties vieta.
II pasaulinio karo metais girioje veikė sovietų partizanų būrys, po karo daugelyje vietų telkėsi Lietuvos partizanai. 1944–53 Šimonių girioje veikė Vytauto apygardos, nuo 1947 05 01 – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lietuvos partizanai. Šimonių girioje dažnai vyko srities vadų sąskrydžiai, pasitarimai ir susitikimai su Vakarų ir Pietų Lietuvos partizanų vadovybės ryšininkais. Vienu metu telkėsi 6 būriai (apie 180 ginkluotų kovotojų). 1949 11 01–02 sovietų kariai susprogdino 8 bunkerius: žuvo 33 partizanai, 10 jų pateko į nelaisvę; sunaikinti Algimanto apygardos ir Šarūno rinktinės štabai. Po 1950 Algimanto apygarda išformuota. Girioje vėl pradėjo veikti Vytauto apygardos partizanai. Organizuotas laisvės kovotojų pasipriešinimas tęsėsi iki 1953.
Šimonių girios šilagiris
Šimonių giria
2355
228