Šimoni grios mšis, Lietuvos partizanų ir sovietinio saugumo mūšis 1949 11 01–02 Šimonių girioje (Svėdasų ir Šimonių valsč., Kupiškio apskr.).
1949 rudenį Valstybės saugumo ministerijai pavyko suimti kelis Algimanto apygardos partizanus, kurie per tardymus neištvėrę kankinimų ir psichologinio smurto davė parodymus apie jiems žinomų bunkerių vietas Kupiškio apskrities Svėdasų ir Šimonių valsčiuose esančioje Šimonių girioje bei jos apylinkėse. Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės 298‑ojo pulko kareiviai 11 01 šturmavo Šimonių girią ir apsupo Algimanto apygardos štabo bunkerį prie Priegodo ežero. Tuo metu bunkeryje slėpėsi Algimanto apygardos vadas A. Starkus, šios apygardos štabo viršininkas A. Pajarskas, A. Starkaus adjutantas Julius Burneika‑Tardytojas (g. 1918), Algimanto apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Aleksandras Matelis‑Audenis (g. 1919 10 09), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybės atstovo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje (Rytų Lietuvos sritis) H. Danilavičiaus adjutantas Juozas Leškys‑Algis (g. 1926 03 27) ir 2 partizanės. Prasidėjo kautynės; supratę, kad bunkeris apsuptas ir nėra galimybės išsiveržti, partizanai, nenorėdami pasiduoti, susisprogdino. Jų palaikai buvo palikti žuvimo vietoje; naktį iš 11 01 į 02 partizanų artimieji slapta juos palaidojo Adomynės kaimo (dabar Kupiškio rajono savivaldybės Šimonių seniūnija) kapinėse.
atminimo ženklų kompozicija šioje vietoje buvusiame Algimanto apygardos štabo bunkeryje 1949 11 01 žuvusiems kovotojams (Šimonių giria, Anykščių rajono savivaldybė; dizaineris Romas Navickas, skulptorius Jonas Jagėla)
Tą pačią dieną (11 01) Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės 137‑ojo šaulių pulko kareiviai su šios ministerijos Kauno skyriaus operatyvinės grupės darbuotojais puolė ir Algimanto apygardos Šarūno rinktinės bunkerį prie Denionių ežero. Jame žuvo H. Danilavičius ir 2 partizanai. Šarūno rinktinės vadas S. Gimbutis ir 5 partizanai buvo suimti. 1949 11 01 Šimonių girioje prie Aluotų kaimo bunkeryje žuvo Algimanto apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranciškus Galvydis‑Valteris (g. 1909 01 28), o prie Varležerio – Šarūno rinktinės Povilo Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio partizanas. Visų šiuose bunkeriuose žuvusių kovotojų palaikai slapta buvo palaidoti senosiose Sliepšiškio kaimo (dabar Svėdasų seniūnija) kapinėse.
1949 11 02 Šimonių girioje saugumo kariuomenės kareiviai apsupo dar kelis partizanų bunkerius. Pirmiausia buvo užpultas Kęstučio bunkeris prie Sliepšiškio kaimo; kautynėse žuvo Žalgirio būrio vadas Albertas Žilys‑Kęstutis (g. 1920 05 18) ir 4 partizanai. Žaibo bunkeryje žuvo 6 kovotojai. Buvo sunaikintas ir Drobčiūnų miške įrengtas Viesulo bunkeris. Kautynėse žuvo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas P. Dilys, rinktinės vado adjutantas Stanislovas Gimbutis‑Rūkas (g. 1921 05 08), Dariaus ir Girėno kuopos vadas P. Černius, Tumo Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis‑Viesulas (g. 1910), būrio vadas Kazys Palskys‑Ąžuolas (g. 1913 10 20) ir 2 partizanai; tik Kunigaikščio Margio rinktinės vadui J. Kemekliui iš apsupties pavyko prasiveržti ir pabėgti. Viesulo bunkeryje žuvusių kovotojų palaikai buvo užkasti šalia Svėdasų, vėliau slapta perkelti į Kunigiškių kaimo (dabar Svėdasų seniūnija) kapines.
1949 11 01–02 Šimonių girioje ir jos apylinkėse Valstybės saugumo ministerijos kariuomenė iš viso sunaikino aštuonis Algimanto apygardos partizanų bunkerius, kuriuose žuvo 30 partizanų, 10 kovotojų buvo suimta; apygardos štabas jau nebuvo atkurtas.
1999 11 02 partizanų žuvimo vietose pastatyti atminimo ženklai, prie Priegodo ežero – jų kompozicija.
L: E. Markuckytė, D. Pilkauskas Kovoję už brangią tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija Panevėžys 2008; O. Dapšytė‑Kriukelienė Kupiškio krašto partizanai Vilnius 2013.
-Šimonių girios kautynės
2737