šimpánzės (Pan), žmoginių beždžionių (Pongidae) šeimos gentis. 2 rūšys: šimpanzė (Pan troglodytes; 4 porūšiai) – pagal anatomiją ir psichiką artimiausia žmogui – ir mažoji šimpanzė (Pan paniscus), arba bonobas, lengvesnės kūno sandaros, mažesniais dantimis, krūtine, ilgesnėmis galūnėmis ir tamsesniu veidu. Paplitusios Vakarų ir Centrinės Afrikos drėgnuose tropiniuose miškuose ir krūmuotoje savanoje.
šimpanzės patelė su jaunikliu
Patino kūno ilgis 73–92 cm, masė iki 40 kg (voljeruose iki 90 kg), patelės – 70–85 cm, iki 31 kg (voljeruose iki 80 kg). Kūnas apaugęs šiurkščiais beveik juodais plaukais. Galva apvali, veidas rausvas, rusvas arba tamsus, neplaukuotas. Pirštai, delnai ir pėdos pliki. Rankos ilgesnės nei kojos. Labai judri pečių juosta. Gerai laipioja medžiais, juose iš palenktų po savimi šakų nakčiai daro lizdą. Žeme greitai bėgioja keturiomis, rečiau vaikšto 2 kojomis. Laikosi bendruomenėje grupelėmis iki 15–150 individų. Tarpusavyje bendrauja garsais, kūno judesiais ir veido mimika. Santykiai hierarchiniai (vyrauja patinai). Naudojasi savos gamybos ar rastais įnagiais (šakutėmis, akmenimis, lazdomis, sulenktais lapais lyg šaukštais) vabzdžiams, vaisiams, grobio kaulų čiulpams pasiekti, vandeniui pasemti. Aktyvios šviesiuoju paros metu (12–13 h). Minta vaisiais (daugiausia), sėklomis, žiedais, jaunais lapais, žievėmis, t. p. vabzdžiais, paukščių kiaušiniais, mažomis beždžionėmis, antilopėmis.
Stambesnį grobį dažniausiai medžioja susibūrę patinai. Grobiu dalijasi. Ieškodami maisto nukeliauja iki 15 kilometrų. Kaunasi patinai ir didelėmis iltimis. Nėštumas 7,5 mėnesio. Kas 5–6 m. veda 1 jauniklį, kurį maitina 4 metus. Subręsta 6–12 m.; patinai suauga 16 metų. Jaunos patelės palieka bendruomenę ir susiranda kitą, kurioje jas nuo senbuvių agresijos gina patinai. Gyvena 50 ir daugiau metų. Kartais nukenčia nuo leopardų. Gamtoje nyksta.
2005