simpãtinė nevų sistemà, autonominės nervų sistemos dalis. Reguliuoja organizmo vidaus organų veiklą: plečia akių vyzdžius, ruožuotųjų raumenų kraujagysles ir bronchioles, dažnina ir stiprina širdies susitraukimus, sutraukia odos ir pilvo organų kraujagysles, šlapimo pūslės ir išangės raukus, pašiaušia plaukus ir veikia odą (vadinamoji žąsies oda), didina prakaitavimą, slopina virškinamojo trakto judesius, slopina belatakių liaukų sekreciją.
Simpatinės nervų sistemos veikimas dažniausiai yra priešingas parasimpatinės nervų sistemos veikimui: tai, ką simpatinė nervų sistema skatina (pvz., pulti ir bėgti), parasimpatinė slopina (ilsėtis ir virškinti). Abi sistemos veikia suderintai kaip vienos – vegetacinės nervų sistemos dalys. Simpatinės nervų sistemos pregangliniai nervai išeina iš krūtinės ir liemens srities nugaros smegenų šoninių ragų visceralinių neuronų ir sudaro kontaktus (sinapses) su postgangliniais neuronais, esančiais simpatiniame kamiene šalia stuburo arba simpatiniuose rezginiuose. Šių struktūrų neuronų, vadinamų dar pagrindiniais visceraliniais aferentiniais neuronais, ataugos kryžmeninio, liemens, krūtinės ir kaklo visceralinių nervų pavidalu pasiekia inervuojamus vidaus organus ir skatina jų aktyvumą stresinių situacijų atveju. Preganglinių neuronų aksonų galūnėlės išskiria acetilcholiną, postganglinių – noradrenaliną.
1868