Sinãjus (Shibh Gezīrat Sīnā), pusiasalis Azijos vakaruose, Egipto šiaurės rytinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Sueco įlanka ir Sueco kanalu, rytuose – su Akabos įlanka, šiaurėje – su Viduržemio jūra. Plotas apie 25 000 km2 (kitais duomenimis, 58 824 km2, 61 000 km2). Apima Pietų ir Šiaurės Sinajaus muchafazas. Apie 583 300 gyventojų (2020). Trikampio formos; ilgis iš šiaurės į pietus 385 km, didžiausias plotis 210 kilometrų.
Sinajaus kraštovaizdis
Paviršius kalnuotas. Šiaurinėje dalyje vyrauja iki apie 900 m aukščio plynaukštės, pietinėje dalyje – Sinajaus kalnai; didžiausias aukštis – 2637 m (kitais duomenimis, 2642 m, Šventosios Kotrynos kalnas, aukščiausia Egipto viršūnė). Viduržemio jūros ir Sueco įlankos pakrantėse yra siauros žemumos. Klimatas tropinis žemyninis. Vyrauja pusdykumės ir dykumos, yra oazių; vasarą oro temperatūra viršija 40 °C, žiemą būna šalnų. Al Arišo vadė (teka į Viduržemio jūrą). Sinajaus pietinėje dalyje yra Šventosios Kotrynos nacionalinis parkas, Raudonosios jūros pakrantėje – Muchammado kyšulio nacionalinis parkas (įkurtas 1983), Nabko, Abu Džallumo rezervatai. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Sinajaus pakrantėse dėl žmogaus ūkinės veiklos susidarė sudėtinga ekologinė situacija; padidėjusi tarša buitinėmis šiukšlėmis (ypač plastikais) kelia grėsmę saugomoms teritorijoms, nyksta koralų rifai.
Sinajus pietvakarinėje dalyje yra naftos, mangano, urano rūdų telkinių, randama turkio. Didžiausi miestai: al Arišas, at Turas, Abu Zenima.
Istorija
Sinajaus teritorijoje žmonės apsigyveno paleolito laikais. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje (senovės Egipto I dinastijos valdymo laikais); senovės laikais egiptiečiai čia eksploatavo vario ir deimantų rūdynus. Per Sinajų į Egiptą veržėsi užkariautojai iš Azijos, egiptiečiai į Aziją. Apie 671 pr. Kr. Sinajų, kaip ir visą Šiaurės Egiptą, užgrobė asirai, kuriuos egiptiečiai greitai išstūmė. 525 pr. Kr. pusiasalį užėmė Achaimenidų Persija, 332 – Aleksandras Makedonietis. 323 pr. Kr., jam mirus ir jo sukurtai imperijai suirus, Sinajus atiteko Ptolemajų Egiptui. 30 pr. Kr. Romos karvedys Oktavianas (nuo 27 imperatorius Augustas), užėmęs Egiptą (ir Sinajų), pusiasalį prijungė prie Romos imperijos Arabijos provincijos.
1 a. po Kr. čia pradėjo plisti krikščionybė, kūrėsi vienuolynai. 395, Romos imperiją padalijus į Vakarų ir Rytų Romos imperijas, Sinajus atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai). 527 imperatorius Justinianas I Didysis prie Sinajaus kalno pastatė Šv. Kotrynos vienuolyną (veikė ir musulmonų valdymo laikais). 619 Sinajų užėmė Persija, 639 – arabai; iki 7 a. pabaigos dauguma vietos gyventojų priėmė islamą ir suarabėjo. 9 a., arabų Kalifatui pradėjus irti, Sinajų (kaip Egipto dalį) 879–905 valdė vietinės Tulunidų, 935–969 – Ichšididų dinastijos. 969 Sinajus atiteko Egipte įsigalėjusiems Fatimidams. Nuo 1171 jį valdė Ajubidai. 1250 atiteko Egipto mameliukams. 1517 Sinajų užėmė Osmanų imperija. 19 a. pradžioje pusiasalis tapo Osmanų imperijos ir Egipto karo veiksmų zona.
Sinajaus kalnai (apačioje – Šv. Kotrynos vienuolynas)
1859–69 prancūzų bendrovei iškasus Sueco kanalą pusiasalio reikšmė labai padidėjo. Nuo 1882 Sinajus, kaip ir Egiptas, faktiškai tapo Didžiosios Britanijos kontroliuojama zona. 1910 čia rasta naftos. Per I pasaulinį karą (1914–18) Sinajus virto Didžiosios Britanijos ir Osmanų imperijos kariuomenių karo veiksmų zona. 1922, Didžiajai Britanijai formaliai pripažinus Egipto nepriklausomybę, pusiasalio administravimą perėmė Egiptas.
1948–49, 1956, 1967, 1973 jis tapo Egipto ir Izraelio karo veiksmų zona (arabų–Izraelio karai). 1956 10 29–11 05 Izraelis okupavo didžiąją dalį pusiasalio, o Didžioji Britanija ir Prancūzija bombardavo kai kurias jo vietoves. Įsikišus Jungtinėms Amerikos Valstijoms, SSRS ir Jungtinėms Tautoms iki 1957 03 Izraelio kariuomenė iš Sinajaus buvo išvesta. 1967 06 Izraelis vėl jį okupavo. 1973 10 06 Egiptas atsiėmė Sinajaus pusiasalio vakarinę dalį, bet 10 11–20 Izraelis vėl ją užėmė. Karai ir nestabilumas Artimuosiuose Rytuose trukdė plėtotis Sinajaus ūkiui. 1979 03 Vašingtone Egiptas ir Izraelis pasirašė taikos sutartį, kuria remiantis Izraelis iki 1982 04 25 iš Sinajaus savo kariuomenę galutinai išvedė; pusiasalio kontrolę perėmė Egiptas.
Per Sinajų (daugiausia tuneliais po siena) tiekiama pagalba palestiniečiams.