sinaksãrijus (gr. synaksarion), sinaksãras, stačiatikių liturginėje literatūroje – istorinių duomenų rinkinys, kuriame aprašytos liturginės šventės arba šventieji. Sinaksarijus spausdinamas menėjoje arba triodijuje prie kiekvienai šventei skirtų liturginių tekstų po kanono 6 odės, arba prieš priešpaskutinę, jei kanoną sudaro mažiau nei 8 odės. Publikuojamas ir atskira knyga (be liturginių tekstų), rusų stačiatikių tradicijoje vadinama prologu. Ankstyvojoje krikščionybėje sinaksarijus reiškė tikinčiųjų susirinkimą maldai.
1494