sinavãdas (Aquilegia), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 70 rūšių. Sinavadas paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įvairovė Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Daugiametė, šakniastiebius išauginanti, 30–120 cm aukščio žolė. Stiebas status, lapuotas. Lapai sudėtiniai, 1–3 kartus trilapiškai plunksniški, pamatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į viršūnines kekes, kartais pavieniai, su lapų pavidalo pažiedėmis. Taurėlapių ir vainiklapių po 5, jie balti, geltoni, rausvi, violetiniai arba mėlyni (kultūrinių augalų įvairių spalvų ir atspalvių, kartais dvispalviai arba trispalviai). Vainiklapiai su vamzdišku iki 3 cm ilgio pentinu. Vaisius – lapavaisis. Sėklos juodos blizgios. Visų rūšių sinavadai nuodingi, juose randama įvairių alkaloidų. Liaudies medicinoje kai kurių sinavadų šaknų ir žolės preparatais gydomos votys ir opos. Daugelio rūšių sinavadai yra dekoratyviniai augalai.
paprastasis sinavadas
Gėlynuose auginamas alpinis sinavadas (Aquilegia alpina), auksažiedis sinavadas (Aquilegia chrysantha), gležnasis sinavadas (Aquilegia ecalcarata), kanadinis sinavadas (Aquilegia canadensis), kvapusis sinavadas (Aquilegia fragrans), paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris), raguolinis sinavadas (Aquilegia yabeana), tamsusis sinavadas (Aquilegia atrata), vėduoklinis sinavadas (Aquilegia flabellata), žydrasis sinavadas (Aquilegia caerulea). Išvesta daug veislių ir hibridų. Lietuvoje savaiminė rūšis – paprastasis sinavadas auga pietryčių sausuose šlaituose, pamiškėse, pievose, kitur – sulaukėjęs.
849