sinchrònija, kalbos būsena kuriuo nors jos funkcionavimo laikotarpiu, kai visi tarpusavyje susiję ir vienas kitą lemiantys kalbos elementai sudaro vientisą sistemą (galimi nedideli sistemos svyravimai, bet dažniausiai jie nėra esminiai). Bet kurios kalbos sinchroninė būsena vienu konkrečiu jos funkcionavimo laikotarpiu yra sąlygiškai išskiriamas kalbos raidos laikotarpis, pvz., 16–17 a. arba 20–21 a. lietuvių kalbos sinchronija. Taip išskirtiems laikotarpiams būdingas kalbos sistemos ir jos funkcionavimo ypatybes įvairiais požiūriais ir metodais (aprašomuoju, struktūriniu, socialiniu ir kitais) tiria sinchroninė kalbotyra.
330