sinchronizavimas

sinchronizãvimas, kelių procesų sutapdinimo veiksmas. Juo siekiama, kad vienodi procesai vyktų vienu metu, o jei jie periodiniai – būtų vienodas jų fazių skirtumas. Procesai, tenkinantys sinchroniškumo sąlygą, vadinami sinchroniškais, o netenkinantys – asinchroniškais. Procesų sinchroniškumas būtinas daugelyje sričių: fotografuojant būtina sinchronizuoti fotokameros sklendę ir blykstę, transporto priemonėse naudojami įtaisai, vienodinantys besisukančių velenų kampinius greičius ir padedantys be smūgių ir triukšmų perjungti pavaras; filmavimo metu paprastai garsas optiniu ar magnetiniu būdu įrašomas į tą pačią laikmeną kaip ir filmuojamas vaizdas. Kartais jie rašomi ir atskirai, – tada parenkami vienodi laikmenų slinkimo greičiai ir fiksuojama įrašymo pradžia; apdorojant vaizdo signalą televizoriuose gali atsirasti vaizdo ir garso signalų neatitikčių. Tada sinchronizuojami garsas ir vaizdas. Sinchronizuoti procesus ir duomenis aktualu ir informatikoje. Procesai vyksta nustatyta tvarka arba vienu metu. Tarpusavyje priklausomų duomenų keitimas t. p. turi būti sinchronizuojamas, nes jų priklausomybė turi išlikti ir po keitimo. Sinchroniniai Žemės ryšių palydovai, skriedami orbita, virš tam tikro Žemės taško atsiranda vis tuo pačiu vietos laiku. Sinchronizavimo technologijos automatiškai suderina įvairius procesus laiko, greičio ir erdvės atžvilgiu.