sineklzė (gr. syn – kartu + ekklisis – iškrypimas), stambi neigiama kristalinio platformos pamato įduba; vienas pagrindinių platformos plokštės sandaros elementų. Sineklizės skersmuo siekia šimtus km (kartais daugiau kaip 1000 km), gylis – 3–5 km (kartais iki 8–10 km). Būna pailga, ovali arba apvali. Sineklizių susidarymas siejamas su lėtu ir ilgalaikiu (keliais geologiniais periodais ir eromis) Žemės plutos grimzdimu, kada kaupėsi didelės nuosėdinės ir vulkanogeninės uolienų storymės. Sineklizių sluoksniai slūgso su nedideliu polinkiu šlaituose, dažnai pakopomis; būna fleksūrų (sluoksnių polinkis iki kelių laipsnių), lūžių. Sineklizėse būna žemesnės eilės struktūrų – įdubų, skliautinių pakilumų, volų. Sineklizių facijos keičiasi šlaitų ašies kryptimi smulkėjant medžiagos sudėčiai ir didėjant sluoksnių storiui (taip pat keičiasi ir žemesnės eilės struktūros). Sineklizės dažniausiai susidaro senųjų aulakogenų vietoje (pvz., Rusijos plokštės Ukrainos sineklizė susidarė Dniepro-Donecko aulakogeno vietoje), aulakogenų sandūroje (Rusijos plokštės Maskvos sineklizė), kartais – skydo centrinėje dalyje (Botnijos įlankos sineklizė Baltijos skyde). Rytų Europos platformos pietiniame pakraštyje yra kitokio tipo sineklizė – joje platformos pamato paviršius panyra iki 20 km ir giliau (Pakaspijo sineklizė, dar vadinama Pietų Kaspijos įduba). Dar būna tarpinių sineklizių su stora bazaltinės lavos danga, silais ir daikomis (Tunguskos sineklizė Sibiro platformoje, Paranos sineklizė Pietų Amerikoje). Sineklizėse randama natrio ir kalio druskų, fosforitų, oolitinės geležies rūdos, akmens anglių klodų, naftos ir dujų telkinių ir kitų naudingųjų iškasenų. Daugelyje sineklizių yra stambių požeminio vandens artezinių baseinų. Lietuvoje Baltijos sineklizėje yra naftos telkinių, druskų, klinčių, kreidos, opokos ir kitų naudingųjų iškasenų klodų, požeminio vandens Baltijos artezinis baseinas bei geoterminė anomalija.
1417