sinergètika (gr. synergetikos – bendrai veikiantis), mokslo šaka, tirianti sudėtingų sistemų savaiminio susitvarkymo vyksmus, dėl kurių susidaro naujos erdvinės ir laikinės struktūros. Viena svarbiausių tokių sistemų ypatybė yra didelis sudedamųjų dalių (elementų) skaičius ir netiesinė sąveika tarp jų. Sinergetika paaiškina priežastis, kodėl atviroms sistemoms, esančioms toli nuo termodinaminės pusiausvyros, galimi savitvarkos reiškiniai, pasižymintys nagrinėjamos sistemos entropijos mažėjimu. Sistemos atvirumas susijęs su išoriniais energijos ir dalelių srautais. Dinaminiams reiškiniams aprašyti naudojamos netiesinės lygtys. Norint nusakyti galimą susidariusių struktūrų kitimą, naudojamas stochastinis reiškinių aprašymas, atsižvelgiantis į galimą fliuktuacijų poveikį. Sinergetika leido suderinti egzistavusius prieštaravimus tarp antrojo termodinamikos dėsnio (apibrėžiančio entropiją) ir Ch. R. Darwino evoliucijos dėsnio, nusakančio gyvybės evoliucijos principus. Sinergetika t. p. nagrinėja dinaminio chaoso problemas ir jo valdymo galimybes. 20 a. 7 dešimtmetyje sinergetikos terminą mokslo šakai, ieškančiai įvairių reiškinių bendrumo principų, apibūdinti pirmasis pavartojo Hermannas Hakenas (Vokietija).
1266