Singapro architektūrà
Liaudies architektūra
Singapūro tradicinei architektūrai įtakos turėjo malajų, indų architektūra. Iki 19 a. pradžios statyta karkasiniai (bambuko arba medžio) gyvenamieji namai ant polių, nendrių stogu. Žvejai gyveno mobiliuose būstuose ant vandens. Po 1819 buvo statomi bengališkojo tipo gyvenamieji namai su verandomis – bungalai, terasiniai gyvenamieji namai.
Kolonijinis laikotarpis
viešbutis Raffles Singapūre (1899, architektas R. A. J. Bidwellas)
Šri Mariammano šventykla Singapūre (1843)
Kolonijiniu laikotarpiu (1826–1959) architektūroje vyravo neostiliai (neorenesansas, neogotika, neoklasicizmas). Visuomeninių ir administracinių pastatų suprojektavo anglų architektai ir inžinieriai – Empress Place Building (1827, architektas G. D. Colemanas, dabar Azijos civilizacijos muziejus), Senoji rotušė (1862, inžinierius J. Bennettas, neišliko), pašto (apie 1867), Vyriausybės (1867, abiejų inžinierius majoras J. F. A. McNairas) rūmai, Viktorijos koncertų ir memorialinė salė (1905, architektas A. J. Bidwellis), Naujoji rotušė (1927, architektai A. Gordonas, S. D. Meadowsas), Centrinio pašto (1928, architektai P. H. Keysas, F. Dowdeswellis), Aukščiausiojo Teismo (1939, architektas F. D. Wardas) rūmai.
Pastatyta sakralinių statinių: armėnų Šv. Jurgio bažnyčia (apie 1835), Jamae mečetė (1836), hinduistų Šri Mariammano šventykla (1843), Gerojo Ganytojo (1844, inžinierius J. Bennettas), Šv. Andriejaus (1862, architektas R. Macphersonas) katedra, kinų presbiterionų (1927, architektas C. J. Stephensas), Kampongo Kaporo metodistų bažnyčia, Sultono mečetė (abi 1928, abiejų architektas D. S. Santry).
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
20 a. antroje pusėje pastatyta Nacionalinio profesinių sąjungų kongreso konferencijų salė (1963), Žmonių parko prekybos centras (1973, architektai W. Limas, Tay Kheng Soonas), Nacionalinis stadionas, Pearl Banko apartamentai (architektas Tan Cheng Siongas), OUBC banko rūmai (visi 1976), biurų pastatas Vartai (1990, abiejų architektas I. M. Pei), gyvenamųjų namų kompleksai (1984–94, architektas P. Rudolphas), Juronge – rotušė (1973).
Nuo 9 dešimtmečio šaliai tapus Pietryčių Azijos finansiniu centru, pritraukus užsienio kapitalo investicijų labai suintensyvėjo statybos.
Nanyango technologijos universiteto Mokslo centras Singapūre (2015, architektūrinė bendrovė Heatherwick Studio)
21 a. pradžioje šiuolaikinės architektūros statinių suprojektavo žymios užsienio ir Singapūro architektūrinės bendrovės – Foster + Partners (EXPO centro stotis, 2000, Aukščiausiojo Teismo rūmai, 2005), WOHA (Angelų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, 2003, Bras Basah stotis, 2008, daugiafunkcis kompleksas Iluma 2009, Menų mokykla, 2010), Forum Architects (mečetės – Assyafaah 2004, Al Mukminin 2006), T. R. Hamzah & Yeang (Nacionalinė biblioteka, 2005), LOOK Architects (Bishano biblioteka, 2006), Michael Wilford & Partners (Esplanados teatro rūmai, 2002), Michael Graves & Associates (poilsio ir pramogų kompleksas Sentosa, 1 darbų etapas, 2010, pastarieji du su architektūrine bendrove DP Architects), NBBJ (dangoraižis Burė 2010), Studio Libeskind (rezidencinis kompleksas Atspindžiai 2011), Heatherwick Studio (Nanyango technologijos universiteto Mokslo centras, 2015), architektai – T. Ito (daugiafunkcis kompleksas VivoCity 2006), F. Maki (Respublikinės Aukštosios politechnikos mokyklos miestelis, 2007), K. Kurokava (apžvalgos ratas Singapore Flyer 2008), M. Safdie (Marinos įlankos poilsio ir pramogų kompleksas, 2011).
Marinos įlankos poilsio ir pramogų kompleksas Singapūre (2011, architektas M. Safdie)
Pasaulio paveldo vertybės
Singapūro botanikos sodai (1859, nuo 2015).
2271
Singapūro kultūra
Singapūro konstitucinė santvarka
Singapūro partijos ir profesinės sąjungos