Singapūro dailė

Singapro dail

Profesionalioji dailė pradėjo klostytis 1937 įkūrus Nanyango vaizduojamojo meno akademiją. Jos pirmieji dėstytojai – Lim Hak Tai (1893–1963), Chen Wen Hsi (1906–1991), Georgette Chen (1906–1993), Chen Chong Swee (1910–1986), Cheong Soo Piengas (1917–1983) – tapo moderniosios dailės pradininkai Singapūre. Jie suformavo vadinamąjį Nanyango stilių, kuriame Pietryčių Azijos vaizduosena derinta su Vakarų Europoje plėtotomis dailės technikomis. 3–4 dešimtmetyje menininkai dailę studijavo Kinijoje, Prancūzijoje. Naujoms raiškos formoms atsirasti turėjo įtakos dailininkų (Chen Chong Swee, Chen Wen Hsi, Cheong Soo Piengo, Liu Kango, 1911–2004) kelionė 1952 į Bali salą ieškant inspiracijų; grįžę jie sukūrė savitą vaizduojamos figūros tipą, paveikslo kompozicijos schemą, kuri turėjo įtakos 7 dešimtmečio menininkų kūrybai.

Tang Da Wu. Vyras, vedžiojantis šunį (aliejus,1986)

Skulptūros pradėtos kurti nuo 6 dešimtmečio, buvo skirtos daugiausia viešajai erdvei, būta ir figūrinių, ir abstrakčių kūrinių. Žymesni skulptoriai: Ng Eng Tengas (1934–2001), Tan Teng Kee (g. 1937), Han Sai Por (g. 1943), Chong Fah Cheongas (g. 1946). Nuo 8 dešimtmečio dailininkai Thomas Yeo (g. 1936), Goh Beng Kwanas (g. 1937), Teo Eng Sengas (g. 1938), Arthuras Yapas (1943–2006), Anthony Poonas (1945–2006) tapyboje plėtojo abstrakcionizmą; vyravo dvi kryptys – kurtos šalto kolorito griežtų formų ir ekspresyvios energingų potėpių kompozicijos. Dauguma vadinamosios antrosios kartos dailininkų studijavo Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nuo 9 dešimtmečio kūryboje naudojama performanso, environmento, instaliacijos, konceptualaus, medijų meno strategijos. Analizuojamas meno kūrinio kūrimo procesas, tiriama menininko aplinka, keliami identiteto, lyties, kolektyvinės atminties, socialinių, kultūrinių vertybių klausimai. Žymesni šiuolaikinio meno kūrėjai: Tang Da Wu (g. 1943), Cheo Chai Hiangas (g. 1946), Amanda Heng (g. 1951), Tang Mun Kitas (g. 1955), Vincentas Leow (g. 1961), Goh Ee Choo (g. 1962), Sallehas Japaras (g. 1962).

Goh Ee Choo instaliacija Paskutinė vakarienė (1993, Singapūro meno muziejus)

Keramikos dirbiniai kuriami pagal Kinijos 15–19 a. gaminių kopijas. Populiarūs modeliai – rudai glazūruotos puodynės su išraižytu drakonu, šviesiomis spalvomis nudažytos statulėlės, mėlyno ir balto porceliano gaminiai. Remiamasi Kinijos, malajų islamo tradicijomis, Vakarų Europos stiliais.

1935 Singapūro mieste įkurtas Dailės draugijos salonas (Singapūro kinų dailininkų draugija), 1949 – Singapūro dailės draugija, 1962 – Įvairių sričių menininkų draugija, 1964 – Modernaus meno draugija, 1969 – Singapūro akvarelės draugija. 1996 įsteigtas Singapūro meno muziejus.

2271

Singapūro kultūra

Singapūras

Singapūro gamta

Singapūro gyventojai

Singapūro konstitucinė santvarka

Singapūro partijos ir profsąjungos

Singapūro ginkluotosios pajėgos

Singapūro ūkis

Singapūro istorija

Singapūro švietimas

Singapūro architektūra

Singapūro žiniasklaida