Singapūro gamta

Singapūro gamtinis žemėlapis

Singapro gamtà

Reljefas

Singapūrui priklauso Singapūro sala ir apie 60 gretimų mažesnių salų. Krantai žemi, daug kur pelkėti, yra estuarijų. Prie pietvakarinių krantų yra koralų rifų. Krantų linijos ilgis 193 kilometrai.

Reljefas

Singapūro salos paviršius žemas. Aukščiausia kalva Timaho (163 metrai). Saloje vyrauja vulkaninės kilmės uolienos, šiaurės vakaruose – aukštumos, susidariusios iš nuosėdinių uolienų; rytuose daugiausia smėlynai. Kitos didesnės salos – Tekongo (plotas 17,9 km²), Ubino (10,2 km²), Sentosos (3,3 km²).

Sentosos salos pakrantė

Klimatas

Klimatas ekvatorinis musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 25–32 °C. Santykinis oro drėgnis nuo 61 % (dieną) iki 97 % (naktį). Per metus iškrinta 1400–2500 mm kritulių (daugiausia gruodžio–kovo mėnesiais).

Dirvožemiai

Dirvožemiai daugiausia rūgštžemiai, aliuminžemiai, šlynžemiai, durpžemiai.

Vidaus vandenys

Daug trumpų vandens tėkmių, kurios baigiasi pakrantės lagūnose ir pelkėse. Didžiausia upė – Singapūras (ilgis apie 3 km; teka į Singapūro sąsiaurį). Daug tvenkinių. Natūralių ežerų nėra.

Singapūro botanikos sodas (pasaulio paveldo vertybė, 2015)

Augalija

Pagal floristinį padalijimą Singapūras priklauso paleotropinės karalystės Malaizijos floristinei sričiai. Florą sudaro apie 2280 savaiminių induočių augalų rūšių, apie 400 rūšių samanų ir kerpsamanių. Didelė akantinių, gegužraibinių, miglinių, šilkmedinių ir kitų šeimų rūšių įvairovė. Singapūre užregistruota daugiau kaip 2000 svetimžemių augalų rūšių, iš kurių 130 yra invazinės. Ne mažiau kaip 600 savaiminių augalų rūšių laikomos išnykusiomis. Labiausiai išnykę yra epifitai, net 62 % rūšių, t. p. išnykę 39 % mangrovėse ir 29 % miškuose augusių augalų rūšių.

Singapūre natūralios augalijos beveik nelikę. Natūralūs drėgnieji atogrąžų miškai užima vos 0,2 % teritorijos, labai nedaug natūralių šlapynių, natūrali mangrovių augalija buvo beveik visiškai sunaikinta, jos vietoje susidariusios antrinės mangrovių buveinės. Labai mažai natūralių mangrovių bendrijų išliko salos šiaurės vakarinėje pakrantėje. Mangrovėse vyrauja akanto, avicenijos, riziforos, podokarpo genčių medžiai ir krūmai. Didžiausią teritorijos dalį užima urbanizuotos teritorijos, dirbami laukai su įvairių kultūrinių augalų (ryžių, kukurūzų, sorgų, sorų, lęšių) pasėliais, techninių augalų plantacijos.

Gyvūnija

Gyvena apie 60 rūšių žinduolių, 365 paukščių, 107 roplių ir 28 rūšių varliagyviai. Iš žinduolių rūšių gausiausias šikšnosparnių būrys: vaisėdiniai šikšnosparniai (iš jų ir kalongai), netikrieji vampyriniai (pvz., malajiniai netikrieji vampyrai), pasagnosiniai, balnanosiniai, buldoginiai šikšnosparniai, plačiai paplitę lygianosiniai (mažieji pelėausiai, javiniai šikšniukai). Veisiasi peliniai muskusiniai ir baltadančiai kirstukai, trispalvės voverės, singapūrinės ir rudosios dygiosios žiurkės, kaguanai, skujuočiai, primatai (pvz., krabaėdės makakos), didžiosios viveros, trijuostės civetos, azijinės benagės ūdros.

Didžiausi Singapūro jūriniai žinduoliai yra diugoniai ir delfininiai.

Iš paukščių gausūs plėšrieji (snieginiai grifai, karališkieji ir nepaliniai ereliai, sakalai), gyvena argusai, bankivinės vištos, žalvarniniai paukščiai (didieji jaučiaragiai, malajiniai jaučiaragiai), daug gandrinių, geninių, gegutinių ir papūginių paukščių, ypač gausu sėjikinių bei žvirblinių paukščių rūšių.

Iš roplių gyvena briaunagalviai krokodilai, atplaukia jūrinių vėžlių (pvz., žaliųjų vėžlių, bisų), yra minkštaodžių ir balinių vėžlių; gausu aspidų (karališkosios kobros, dryžuotosios jūrinės gyvatės), apie 40 rūšių žaltinių, pvz., skraidančiosios rojaus gyvatės Chrysopelea paradise (iš medžio viršūnės gali nuskrieti apie 100 m), mangrovinės gyvatės, dažni smulkūs ropliai – gekonai, agamos, scinkai.

Dažnesni varliagyviai singapūrinės juodosios kirmrausos Ichtyopsis singaporensis, azijinės rupūžės Duttaphrynus melanostictus, yra tikrųjų (iš jų ir introdukuotos jautinės varlės), siauraburnių ir irklakojų varlių.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 5,55 % (34 km²) Singapūro ploto.

4 gamtos rezervatai – Centrinio Catchmento, Bukit Timaho, Sungei Buloho, Labradoro. Singapūro botanikos sodai (įkurtas 1859) – pasaulio paveldo vertybė (2015).

Singapūras

Singapūro gyventojai

Singapūro konstitucinė santvarka

Singapūro partijos ir profsąjungos

Singapūro ginkluotosios pajėgos

Singapūro ūkis

Singapūro istorija

Singapūro švietimas

Singapūro architektūra

Singapūro dailė

Singapūro žiniasklaida