Singapro mšis, Didžiosios Britanijos kariuomenės gynybinis mūšis su Japonijos kariuomene Singapūre per II pasaulinį karą 1942 02 08–15.
1941 12 07–08 Japonijos kariuomenė netikėtai išsilaipino Malakos pusiasalyje, prie Kota Baharu ir pradėjo puolimą pietų kryptimi, Singapūro link. 1942 01 31 prie Johoro ji sumušė Didžiosios Britanijos karinius dalinius (jų likučiai pasitraukė į Singapūro salą) ir pasiekė Singapūrą, kuriame su pabėgėliais susitelkė apie 900 000 civilių gyventojų ir apie 85 000 kareivių (vadas Arthuras Ernestas Percivalis). Japonija prie Singapūro sutelkė apie 36 000 kareivių (vadas Tomojuki Jamašita). Jūroje vyravo Japonijos karinis laivynas. Singapūras iš sausumos pusės buvo beveik neįtvirtintas, nes Didžiosios Britanijos karinė vadovybė priešo puolimo iš šios pusės nelaukė.
02 08 Japonijos artilerija pradėjo Singapūro apšaudymą. Naktį iš 02 08 į 09 Japonijos kariuomenė forsavo Johoro sąsiaurį ir išsilaipino Singapūro salos šiaurės vakaruose. 02 11 japonai pradėjo masinį puolimą. 02 15 Didžiosios Britanijos kariuomenė Singapūre kapituliavo. Per mūšį žuvo 2000 Didžiosios Britanijos karių, 80 000 pateko į nelaisvę, Japonijos 1700 karių žuvo ir 2700 sužeista.
Singapūro mūšis – didžiausias Didžiosios Britanijos kariuomenės pralaimėjimas per II pasaulinį karą, tai labai pakenkė jos prestižui Azijoje. Po šio mūšio Japonija greitai užėmė Birmą, Nyderlandų Indiją (Indoneziją), pasiekė Indiją ir Australiją.