sinhãlų kalbà, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indų šakos sinhalų-maldyvų grupei. Artima maldyvų kalbai ir dhivehių kalbai. Vartojama Šri Lankoje, kartu su tamilų kalba turi valstybinės kalbos statusą. Kalbančiųjų apie 16 milijonų. Skiriamos 4 sinhalų kalbos raidos stadijos: sinhalų prakritas (iki 3 a.), protosinhalų kalba (3–7 a.), vidurinių amžių sinhalų kalba (7–12 a.), dabartinė sinhalų kalba (nuo 12–13 amžiaus). 13 a. sinhalų kalba sunorminta, išleista gramatika. Nuo 19 a. iki dabartinių laikų ryški diglosija (šnekamosios ir oficialiosios kalbos skirtumai). Turi 14 balsių (7 ilgieji ir 7 trumpieji) ir 24 priebalsių fonetinę sistemą. Būdinga šaknies balsių kaita. Daug skolinių iš sanskrito, tamilų, anglų, portugalų, malajų, arabų, persų kalbų. Sinhalų kalba fleksinė, turinti ir sintetinių, ir analitinių, t. p. agliutinacinių bruožų. Daiktavardis turi gramatines giminės, skaičiaus, linksnio (7–8) kategorijas (būdvardžiui nebūdingos). Veiksmažodis turi asmens, skaičiaus, giminės (bendroji, moteriškoji), laiko, nuosakos (4) ir kitas gramatines kategorijas. Būdingi polinksniai. Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Naudojamas skiemeninis sinhalų raštas, kilęs iš brahmi rašto sistemos. Seniausi rašto paminklai rasti ant keramikos dirbinių (4 a. pr. Kr.), yra išlikusių užrašų ant uolų (3 a. pr. Kr.), literatūriniai raštai iš 9 amžiaus. 1823 išversta Biblija. 16–20 a. sinhalų kalba dėl kolonizatorių politikos buvo stumiama iš viešojo gyvenimo. 20 a. antroje pusėje prasidėjo sinhalų kalbos atgimimas. Kuriama grožinė literatūra, mokomasi mokyklose, leidžiama spauda, transliuojamos televizijos ir radijo laidos.
85