Snij Gãjaus kultūrà, Rytų Azijos archeologinė kultūra.
Gyvavo antrame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinio Primorės krašto pietuose ir vakaruose. Pavadinta pagal Sinij Gajaus kaimą (Černigovo rj., Primorės kraštas).
Žmonės gyveno aukštumose įrengtose ir grioviais ginamose gyvenvietėse. Būstai – apvalios ir stačiakampės pusiau žeminės akmeninėmis sienomis. Gaminosi daiktus iš akmens (šlifuoti peiliai, strėlių antgaliai, pjautuvai, girnos, bronzinių gaminių kopijos), kaulo (šarvai, strėlių antgaliai, durklai, kirstukai, grąžtai, adatos), bronzos (peiliai, sagtys).
Gyventojai, manoma, garbino kiaules, barsukus, stumbrus. Vertėsi kalvyste, žemdirbyste (italinės šerytės), gyvulininkyste (kiaulės), žvejyba. Iš molio lipdė profiliuotas taures, puodus. Keramikos dirbiniai kartais puošti: juodame arba raudoname fone piešti rudi arba juodi ornamentai.