sinjoras

sinjòras (it. signore – ponas, valdovas), asmuo, turėjęs visą civilinę ir karinę valdžią kai kuriuose 13–16 a. Italijos miestuose-valstybėse. Liaudies susirinkimo išrinktas sinjoras įgaudavo civilinę valdžią mieste ir jo apylinkėse. Iš pradžių sinjoras buvo renkamas iki gyvos galvos, vėliau juo galima buvo tapti tik paveldimai. Gavęs vikarijaus titulą iš popiežiaus arba imperatoriaus sinjoras tapdavo vienvaldžiu (tironu); jis galėdavo tvarkyti karo ir taikos reikalus. Sinjorų valdžia galėjo būti tik faktinė arba formaliai pripažinta miesto-valstybės konstitucijoje ir patvirtinta popiežiaus ar Šventosios Romos imperijos imperatoriaus. Sinjoras palaikė prekybą ir kitus verslus, ribojo stambių žemvaldžių ir dvasininkijos teises, suvienodino teisėtvarką ir mokesčius. Gerai įsitvirtinę valdžioje kai kurie sinjorai 15–16 a. gaudavo kunigaikščių, markizų ir kitus titulus.