sinklinà (gr. synklinō – palinkstu), įgaubta Žemės plutos raukšlės dalis, kylančiais į viršų sparnais. Sinklinos centrinėje dalyje (branduolyje) slūgso jaunesni uolienų sluoksniai, o gaubiančiuose branduolį sparnuose – senesni. Sinklina būna simetrinė ir asimetrinė, lagamininė (plokščiu dugnu), vėduoklinė ir kita. Ovalios formos sinklina vadinama brachisinklina (mulda), apvalios – dubenine sinklina. Susidaro (kaip ir antiklina) sluoksniams raukšlėjantis – kalnodaros metu ir vykstant kitiems tektoniniams judesiams. Skiriama konsedimentacinė ir postsedimentacinė sinklina. Konsedimentacinė sinklina pradeda formuotis nuosėdų kaupimosi metu (būna didesnių storių ir gilesnė), postsedimentacinė – formuojasi pasibaigus nuosėdų kaupimuisi.
sinklina
1417