siñkopė (gr. synkopē – sutrumpinimas, išmetimas), kūrinio ritminio ir metrinio akcentų nesutapimas. Atsiranda silpnesnės takto (metrinės) dalies garsą pratęsus tiek, kad jis pereitų į stipriąją dalį arba specialiai akcentuojant silpnosiose takto dalyse esančius garsus. Sinkopės būdingos lietuvių liaudies sutartinėms, džiazo kūriniams. Sinkopiškumo turi ir kitų muzikos kalbos elementų (pvz., harmonijos) prieštaros su taktu.
1571