sinkretizmas

sinkretzmas (gr. synkrētismos – su(si)jungimas), vaiko mąstymo ypatybė ankstyvuoju raidos etapu, kai psichinės funkcijos dar nediferencijuotos. Sinkretizmas reiškiasi tuo, kad mąstydamas vaikas be pagrindo sieja vieną su kitu visiškai skirtingus reiškinius. Kai kurie tyrinėtojai (Šveicarijos psichologas É. Claparède’as) teigė, kad vaikas nemoka išskaidyti objekto jutiminio vaizdo į dalis, negeba nustatyti tų dalių vidinių ryšių ir tarpusavio priklausomybės. Šveicarijos psichologo ir pedagogo J. Piaget manymu, sinkretizmas yra viena svarbiausių vaiko mąstymo ypatybių. Pasak jo, vaikas negeba logiškai samprotauti, nes mąstydamas vietoj sintezės naudoja greta esančių objektų jungimo principą. Įspūdžių ryšį vaikas laiko daiktų ryšiu, todėl žodžio reikšmę nesąmoningai, nejučia (dažniausiai žaisdamas arba manipuliuodamas žodžiais) priskiria tik išoriškai vienas su kitu susijusiems reiškiniams arba daiktams. Rusų psichologo L. Vygotskio nuomone, sinkretizmas svarbus vaiko mąstymo raidai. Praktiškai atrinkdamas sinkretinius ryšius vaikas ima suvokti tikrąją žodžių prasmę.