sinkretzmas (gr. synkrētismos – su(si)jungimas), kalbos raidos procesų lemiamas gramatinių žodžio formų sutapimas, kai viena jo forma gali atlikti dviejų (ar kelių) nevienodos kilmės ir skirtingą gramatinę reikšmę turinčių formų funkcijas. Pvz., lietuvių k. vyras dirba (vns. 3 asmuo), vyrai dirba (dgs. 3 asmuo); suomių k. me puhutaan ‘mes kalbame’ (esamojo laiko dgs. 1 asmuo), puhutaan tästä ‘pakalbėkime apie tai’ (liepiamosios nuosakos dgs. 1 asmuo), tästä puhutaan paljon ‘apie tai daug kalbama’ (esamojo laiko neveikiamosios rūšies veiksmažodis). Indoeuropiečių kalboms būdingas linksnių sinkretizmas: įvairių linksnių formos turi vienodą galūnę, pvz., lietuvių k. mot. g. o kamieno daiktavardžių vns. vard. (ranka iš *rankā) ir įn. (ranka iš *rankán). Linksnių sinkretizmas dažniausiai yra linksnių paradigmos sumažėjimo priežastis. Vieni kalbos tyrinėtojai gramatinių formų sinkretizmą sieja su gramatine homonimija, kiti – su gramatinių formų daugiafunkciškumu, ypač kai vienoje gramatinėje morfemoje susiliejusios kelios gramatinės reikšmės, pvz., lietuvių kalboje galūne ‑ai (vaikai ir kita) reiškiama daiktavardžių giminė, skaičius ir linksnis.
330