Sno–Tibèto kalna (kin. Hengduan Shan; Hengduanšan, Hengduanšãnas), Sičuãno Álpės, kalnai Kinijos pietvakarinėje dalyje, Sičuano ir Junnano provincijose ir Tibeto autonominiame regione, tarp Himalajų kalnų ir Tibeto kalnyno (vakaruose) bei Sičuano duburio (rytuose). Ilgis iš šiaurės į pietus apie 750 km, didžiausias plotis 400 kilometrų. Plotas apie 800 000 km2. Vidutinis aukštis 3000–6000 m, didžiausias – 7556 m (kitais duomenimis, 7514 m; Gonggašano kalnas). Sino–Tibeto kalnai susidarę iš prekambro kristalinių (gneisų, granitų, skalūnų) ir paleozojaus metamorfinių uolienų. Šlaitai statūs, iki 3800 m aukščio apaugę spygliuočių miškais, iki 4500 m – alpinės pievos, aukščiau ledynai ir sniegynai. Klimatas subtropinis žemyninis. Per metus iškrinta 200–500 mm kritulių. Siauri, iki 3000 m gylio, upių slėniai skaido Sino–Tibeto kalnus į iš šiaurės į pietų ištįsusius kalnagūbrius.
Sino–Tibeto kalnai (Yadingo gamtos rezervatas)
Turizmas, alpinizmas. Salvino, Mekongo ir Jangdzės aukštupių teritorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2003).