sinoikzmas (gr. synoikismos < synoikizō – apgyvendinu kartu), senovės Graikijos bendruomenių politinio vienijimosi forma, kurios padarinys dažniausiai buvo vieningos valstybės, polio susidarymas.
Toks valstybės formavimo modelis, vieningas taikus Atikos teritorijoje gyvenusių bendruomenių veiksmas, atsispindi Atėnų legendinėje, vėliau – ir istoriografinėje tradicijoje. Atikos bendruomenių vienijimosi iniciatoriumi ir organizatoriumi pagal tradiciją laikomas Atėnų ir visų jonėnų herojus Tesėjas, karaliaus Aigėjo sūnus, kuris po tėvo tragiškos mirties tapo Atėnų karaliumi (apie 13 a. pr. Kr. vidurys). 12 senųjų Atikos polių atsisakė suvereniteto, perdavė politinę valdžią jungtinei institucijai – tarybai ir įsteigė bendrą pritanėją (graikų kalba sympoliteia – bendras dalyvavimas valstybės valdyme). Šių institucijų pareigūnai rezidavo Atėnų mieste, iš pradžių akropolyje, geriausioje gamtos sutvirtintoje vietoje; jų atstovaujamų polių gyventojai tebegyveno savo senosiose vietose. Atėnai tapo viena valstybe su vienu administraciniu politiniu centru Atėnais.
Svarbią reikšmę vienijimosi eigoje turėjo ir religija, polio globėjos deivės ar dievo kultas, pvz., kaip teigia Tukididas, atėniečiai, atmindami šį svarbų politinį įvykį, ir klasikiniais laikais Atėnės garbei šventė Sinoikijų šventę.
Sinoikizmo procesas buvo ilgas, tikriausiai kai kurios bendruomenės priešinosi integracijai ir buvo prijungtos kariniu būdu (vėliausiai, maždaug 7 a. pr. Kr., prijungtas Eleusinas). Atėniečių tradicijoje sinoikizmas buvo vertinamas kaip procesas, kuris sukūrė prielaidas vėliau atsirasti demokratijai, t. p. paskatino ir Atikos ekonominį suklestėjimą.
Panašiu būdu, susivienijus 4 dorėnų obėms (Pitana, Mesoja, Limnas, Konosurai, dvi jų galbūt buvo vyraujančios), susiformavo ir Spartos polis (Tamsiųjų amžių laikotarpis), t. p. Elidės polis (apie 471–470 pr. Kr.) ir, tikėtina, Aleksandrija (helenistinis laikotarpis).
Būta ir kitokių sinoikizmo formų: kelios bendruomenės persikeldavo į vieną gyvenvietę, paprastai geriausiai sutvirtintą ir patogiausią gyventi (pvz., po Peloponeso karo įtraukę gretimų kaimų gyventojus gerokai išsiplėtė Halikarnaso, Eritrų, Knido poliai; archajiniu laikotarpiu didesnė dalis užkariauto Sibaridės gyventojų tapo Poseidonijos polio piliečiais). Gentinėse teritorijose, turinčiose ne vieną polį, stipriausias polis galėjo tapti gentinės konfederacijos vadovu (pvz., Tėbai Bojotijoje po 431 pr. Kr., Mitilėnė Lesbo saloje 428 pr. Kr. ir kita).
879