sinonmai (gr. synōnymos – bendravardis), tos pačios arba artimos reikšmės kalbos vienetai, galintys vienas kitą pakeisti tekste iš esmės neiškreipdami pasakymo prasmės. Dažniausiai šis terminas taikomas žodžiams, apibūdinantiems tą pačią sąvoką, tik iškeliantiems vis kitokius jos požymius (vadinamieji leksiniai sinonimai, pvz., arklys, kuinas, ristūnas, žirgas). Jų grupės vadinamos sinonimų eilėmis. Pagrindinis sinonimų eilės žodis, kuris tiksliausiai nusako bendrąją visos grupės reikšmę, vadinamas dominante, pvz., greitai yra gyvai, skubiai, sparčiai, vikriai dominantė. Sinonimų svarbiausios funkcijos: tikslinamoji, ekspresinė ir estetinė. Sinonimai skirstomi į absoliučiuosius (semantiškai visiškai vienodus, pvz.: balandis – karvelis, gardus – skanus) ir diferencinius (dalinius), turinčius tam tikrų turinio skirtybių. Diferenciniai sinonimai skirstomi į semantinius (ideografinius), kurie skiriasi dalykiniais reikšmės požymiais (pvz., specifinių skiriamųjų požymių turi mušimo veiksmažodžiai čaižyti, perti, pliekti, talžyti) ir stilistinius, kurie skiriasi stilistiniais požymiais (emociniais, pvz., gerti – lakti, maukti, plempti, ekspresiniais, pvz., eiti – kėblinti, kiūtinti, šlitiniuoti, tipenti, funkciniais, pvz., kalėjimas – cypė, daboklė). Vienų žodžių sinonimiškumas yra pastovus, sisteminis, o kiti sinonimais gali tapti tik tam tikrame kontekste (tai vadinamieji kontekstiniai sinonimai, kuriais dažniausiai tampa perkeltine reikšme vartojami ir giminės ir rūšies santykiais susiję žodžiai). Kai kurių žodžių sinonimais dažniausiai eina frazeologizmai, turintys vieno žodžio reikšmę (pvz., daugybė – devynios galybės).
Sinoniminiai santykiai susiklosto ne tik tarp leksinių, bet ir tarp kitų kalbos vienetų. Sinonimiškai santykiauja skirtingų darybos afiksų dariniai (vadinamieji darybiniai sinonimai, pvz., klajotojas – klajūnas – klajoklis; apygeris – pogeris – gerokas), to paties žodžio skirtingos gramatinės formos (vadinamieji morfologiniai sinonimai, pvz., gimiau vidurdienį – gimiau vidurdieniu – gimiau vidurdienyje), žodžių junginiai (pvz., mirti badu – mirti iš bado) ir sakiniai (vadinamieji sintaksiniai sinonimai, pvz., Aš negaliu vėluoti – Man negalima vėluoti).
L: J. Pikčilingis Lietuvių kalbos stilistika 2 t. Vilnius 1975; K. Župerka Lietuvių kalbos stilistika Vilnius 1983; E. Valiulytė Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai Vilnius 1998; R. Koženiauskienė Retorika. Iškalbos stilistika Vilnius 1999; E. Jakaitienė Leksikologija Vilnius 2010.
573