sinonmija (gr. synōnymia – bendravardiškumas), dviejų ar daugiau to paties lygmens kalbos vienetų lygiavertiškumo santykis. Tarp kalbos vienetų susidaro tam tikra konkurencija, kai vieną reikšmę galima nusakyti daugiau nei vienu kalbos vienetu ir šnekos akto metu tenka iš jų rinktis. Sinonimija yra tokios kalbos priemonių konkurencijos centras. Pagal reikšmės artumo laipsnį skiriama absoliučioji (visiška) ir diferencinė (dalinė), pagal reikšmės skiriamuosius požymius – ideografinė (dalykinė) ir stilistinė, pagal kalbos sistemos ir kalbėjimo skirtumus – sisteminė ir kontekstinė sinonimija. Dar sinonimai.
573