sinonimija

sinonmija (gr. synōnymia – bendravardiškumas), loginės semantikos sąvoka, žyminti dviejų ar daugiau kalbos išraiškų, kurios turi skirtingą formą, bet tą pačią reikšmę, santykį. Loginė semantika sinonimijos sąvoką tikslina aiškindamasi, kokios kalbos (ar kalbų), kokio vartotojo, kokių kalbos išraiškų ir reikšmių rūšių atžvilgiu ji atsiranda. Esant tam pačiam denotatui, t. y. kai kalbama apie tą patį objektą ar faktą, sinonimija yra vadinama ekstensionalia, pavyzdžiui, išraiškos stambiausias žemės paukštis ir strutis yra ekstensionaliai sinonimiškos. Esant tam pačiam signifikatui, t. y., kai išraiškų prasmės tapačios, sinonimija yra intensionali (pavyzdžiui, viengungis ir nevedęs vyras). Intensionalios sinonimijos kriterijus yra ne faktinis, bet analitinis išraiškos teisingumas.