Sinop (Sinòpas), miestas Turkijos šiaurėje, prie Sinopo kyšulio ir Juodosios jūros; ilo centras.
45 600 gyventojų (2022). Prekybos ir žvejybos uostas. Plentai į Samsuną, Zonguldaką. Maisto (žuvų apdorojimo) pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Sinopo apylinkėse auginami javai, linai, tabakai. Miesto, archeologijos muziejai. Alaettino (pastatyta 1267), Cezayirli Ali Paşos (1297) mečetės.
Istorija
Manoma, kad dabartinio Sinopo vietoje buvęs hetitų miestas. Pasak graikų mitų, Sinopą įkūręs argonautas Autolikas. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad tuo laikotarpiu Sinope vadintą miestą apie 756 pr. Kr. įkūrė graikai iš Mileto. 7 a. pr. Kr. antroje pusėje Sinopas buvo sugriautas kimerų, bet netrukus atstatytas. Vienas didesnių Juodosios jūros pakrančių prekybos centrų, kaldino savo monetas, buvo įkūręs kolonijų (Kotiora, Trapezuntas ir kitos). Apie 412 pr. Kr. Sinope gimė graikų filosofas Diogenas. 183 pr. Kr. Sinopas buvo nukariautas Ponto karaliaus Farnako I, tapo Ponto valstybės sostine. 71 pr. Kr. užimtas ir nuniokotas Romos karvedžio Lukulo, 45 pr. Kr. Cezario paskelbtas Romos kolonija (lotyniškai Colonia Julia Felix). Nuo 395 priklausė Bizantijai, nuo 1204 – Trapezunto imperijai, 1214 užimtas tiurkų seldžiukų, 1458 – Osmanų imperijos. 19 a. sandžako centras. Per Krymo karą 1853 11 prie Sinopo vyko Rusijos ir Turkijos laivynų Sinopo mūšis. Po II pasaulinio karo Sinope veikė daugiausia žvalgybos reikmėms naudojama Jungtinių Amerikos Valstijų karinė bazė (uždaryta 1992).