sinòptiniai žemlapiai, or žemlapiai, įvairių projekcijų geografiniai žemėlapiai, kuriuose skaičiais ir specialiais simboliais vaizduojami meteorologinių stebėjimų rezultatai tam tikru momentu. Sinoptiniai žemėlapiai reguliariai sudaromi kelis kartus per parą pasauliniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose orų prognozavimo centruose. Žemėlapiuose meteorologijos stočių stebėjimo duomenys pateikiami koordinatėmis tam tikra tvarka, kuri vadinama stoties modeliu. Skiriami barinės topografijos ir pagalbiniai bei priežeminės analizės žemėlapiai. Barinės topografijos žemėlapiai sudaromi pagal radiozondavimo duomenis. Vaizduojama slėgio, temperatūros, vėjo ir kitų parametrų laukai aukštesniuose troposferos sluoksniuose. Pagalbiniuose žemėlapiuose vaizduojami pavojingi orų reiškiniai ir stebėjimo ekstremalūs parametrai prie žemės paviršiaus; jiems priskiriami perkūnijų, šalnų, paros maksimalių arba minimalių temperatūrų, ekstremalių kritulių ir kitų parametrų pasiskirstymo žemėlapiai.
sinoptinis žemėlapis (2022-02-23; 06 val.)
sinoptiniuose žemėlapiuose vaizduojamų stebėjimo duomenų modelis: 1 – viršutinio aukšto debesys (plunksniniai – Cirrus), 2 – vidurinio aukšto debesys (aukštieji kamuoliniai – Altocumulus), 3 – vėjo kryptis ir greitis (40º ŠR; 13 m/s), 4 – atmosferos slėgis (1012,3 hPa), 5 – slėgio pokytis per 3 (1) valandas (+1,2 hPa), 6 – slėgio tendencija per 3 (1) valandas (krito, po to kilo), 7 – orai tarp stebėjimų (liūtis), 8 – kritulių kiekis per 6 (3) valandas (2,5 mm), 9 – apatinio aukšto debesų apatinės ribos aukštis (100–200 m), 10 – apatinio aukšto debesų kiekis (4 balai; 3 oktos), 11 – apatinio aukšto debesų forma (sluoksniniai – stratus), 12 – rasos taško temperatūra (–3,2 ºC), 13 – meteorologinio matomumo nuotolis (2,0 km), 14 – orai stebėjimo metu (smarkus lietus), 15 – oro temperatūra (–1,8 ºC), 16 – bendras debesuotumas (7–8 balai)
Priežeminės analizės žemėlapiuose vaizduojami tik sausumos meteorologijos stočių ir matavimų iš laivų duomenys. Sinoptiniai žemėlapiai apdorojami brėžiant izobaras, atmosferos frontus, žymint slėgio centrus, paryškinant orų ženklus, štrichuojant plotus ir kitais būdais. Apdoroti sinoptiniai žemėlapiai tampa tinkami analizei, įgauna prognostinę vertę. Kartais sinoptiniais žemėlapiais vadinamos ir sinoptinės schemos, bet schemose nepateikiami stebėjimo duomenys, tik supaprastintas slėgio laukų ir atmosferos frontų pasiskirstymas tam tikroje teritorijoje. Schemos netinka tolesniam apdorojimui ir operatyviniam darbui. Šiuolaikinių sinoptikų svarbiausia darbo priemonė yra skaitmeninių orų prognozių modelių išvesties duomenų laukai, o sinoptiniai žemėlapiai tapo tik pagalbine priemone.
-sinoptinis žemėlapis; -orų žemėlapis
1918