Sint Niklaas (flamand.; Sint Niklãsas), pranc. Saint‑Nicolas (Sen Nikolà), miestas Belgijos šiaurėje, Flandrijoje, Rytų Flandrijos provincijoje, į pietvakarius nuo Antverpeno.
79 400 gyventojų (2021). Per Sint Niklaasą eina Antverpeno–Gento geležinkelis, ryčiau miesto – automobilių magistralė. Tekstilės (džersio, baldinių audinių, kilimų), elektrotechnikos, maisto, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų pramonė, maisto pramonės mašinų gamyba. Sint Niklaaso apylinkėse auginama vaismedžiai, daržovės, gėlės. Turizmas. Dailės, muzikos akademijos. Miesto muziejai: Mercatoriaus muziejus (G. Mercatoriaus gaubliai, žemėlapių ir atlasų rinkinys) su G. Mercatoriaus biblioteka, tarptautinis ekslibrisų centras, dailės galerijos.
Architektūra
Šv. Mikalojaus (15 a. pabaiga–16 a. pradžia, seniausios dalys 14 a., choras, 17 a., perstatyta 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje), Dievo Motinos (1840–96) bažnyčios, Walburgo rūmai (16 a.), buvęs kalėjimas (1662, dabar biblioteka), Senoji rotušė (1663, dabar teismo rūmai), neogotikinė Naujoji rotušė (1878, 35 varpų kariljonas). 16–17 a. vėjo malūnai.
Istorija
Sint Niklaasas plėtėsi prie šv. Mikalojaus garbei 1217 įkurtos bažnyčios (iš čia miesto pavadinimas). Iki 16 a. vidurio bažnyčia priklausė Tournai vyskupijai, bet miestą valdė Flandrijos grafai, šie 1241 jam suteikė savivaldos teises, Sint Niklaasas tapo Waaslando regiono centru. 1381 ir 1690 Sint Niklaasas sudegė, bet greitai atsikūrė, nes buvo prekybai patogioje vietoje (tarp Gento ir Antverpeno, netoli Šeldės upės), 1513 gavo teisę kas savaitę rengti turgų. 17 a. čia ypač plėtojosi linų ir vilnų, nuo 18 a. vidurio ir medvilnės perdirbimo verslai. 19 a. viduryje šie verslai smuko, bet 1850 į Sint Niklaasą nutiesus geležinkelį miestas vėl atsigavo. Po II pasaulinio karo tekstilės pramonę vėl ištiko krizė, ji nebeatsigavo. 21 a. pradžioje Sint Niklaasas liko labiau prekybos centru.