sintaksniai ryšia, žodžių formų, junginių ir kitų sintaksinių vienetų ryšiai, nustatomi pagal jų vaidmenį sakinio sandaroje. Skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai sintaksiniai ryšiai. Per tiesioginį sintaksinį ryšį sintaksinis vienetas įtraukiamas į sakinį; visi kiti jo ryšiai – netiesioginiai (tarpiški). Pvz., sakinyje Pamiškėje vaikai rado labai seną ir drevėtą pušį tiesioginiais sintaksiniais ryšiais siejamos šios žodžių formos: vaikai rado, rado pamiškėje, rado pušį, seną pušį, drevėtą pušį, seną ir drevėtą, labai seną. Tuo tarpu žodžių formos vaikai ir pušį, labai ir pamiškėje, rado ir seną ir kitos siejamos netiesiogiai, per kitų žodžių formas. Sakinys, kuriame yra tiesioginių ir netiesioginių sinksinių ryšių, susideda iš kelių sintaksinės skaidos pakopų.
Skiriami sintaksinių ryšių tipai: prijungimas, tarpusavio sąsaja ir sujungimas. Prijungiamieji sintaksiniai ryšiai yra tarp sintaksinių vienetų, kurių vienas priklauso nuo kito (pagrindinio) ir įtraukiamas į sakinį tik per pagrindinį. Tai vienos krypties sintaksiniai ryšiai, kuriais minėtame sakinyje siejamos žodžių formos rado pušį, seną pušį, rado pamiškėje, drevėtą pušį, labai seną. Tarpusavio sąsajos ryšiai yra abipusiai: ta žodžio forma, per kurią kita yra įtraukiama į sakinį, nuo pastarosios t. p. yra gramatiškai priklausoma. Sąsajos ryšiai pateiktame sakinyje yra tarp tarinio ir veiksnio: vaikai rado. Tarpusavio sąsają galima laikyti ir viena prijungimo atmainų, t. y. abipusiu priklausymu. Sujungiamieji ryšiai yra tarp sintaksinių vienetų, kurie vienas nuo kito nepriklauso ir įtraukiami į sakinį savarankiškai arba per vienodą ryšį su kuriuo nors kitu jo vienetu. Pateiktame sakinyje sujungiamuoju ryšiu siejamos žodžių formos seną ir drevėtą, vienodai santykiaujančios su žodžio forma pušį.
2352