Sintauta, miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Šakių; seniūnijos, parapijos centras. 453 gyventojai (2021). Per miestelį teka Penta I (Pentos intakas). Plentai į Šakius, Kudirkos Naumiestį. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (atstatyta 1995). Medienos apdirbimo bendrovė Mediresta. Paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1819–37 parapinė, 1839–1917 valdinė pradinė, 1917–44 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–54 septynmetė, aštuonmetė, 1954–2001 vidurinė; veikia mokyklos muziejus), neformalaus suaugusiųjų švietimo įstaiga Sintautų akademija (įkurta 1997; joje veikia J. Pikčilingio muziejus), vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1948). A. Tatarės muziejus (įkurtas 1998 senojoje bažnyčioje). Sintautų kapinėse palaidoti P. Vaičaitis (netoli miestelio – jo gimtoji sodyba), J. Pikčilingis. Prie Sintautų yra Novos hidrografinis draustinis.
Sintautų herbas
Istorija
1561 per Sūduvos girių aprašymą paminėtas Suntautaičių kaimas. Manoma, tarp 1615 ir 1641 jame gyvenusių Suntautaičių palikuoniai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Veliuonos dvaro valdose Veliuonos girioje įkūrė Sintautus. 1641 pastatyta bažnyčia.
1674 ir 1683 minimas Sintautų kaimas. 1735 Sintautams išrūpinta 4 prekymečių privilegija (joje Sintautai vadinami miesteliu), 1780 – nauja savaitinio turgaus ir 4 prekymečių privilegija, bet juos, kaip prekyvietę, nustelbė Naumiestis ir Šakiai. Nuo 1795 Sintautai vadinami kaimu, 19 a. čia nebuvo nei turgų, nei prekymečių. Apie 1804 įkurta parapija. Nuo 1819 minima parapinė mokykla. Iki 1863 Sintautai išsiskirstė į viensėdžius. 1855–63 čia klebonavo rašytojas A. Tatarė, per 1863–1864 sukilimą sukilėliai pakorė caro valdžiai jį įskundusį Sintautų seniūną. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu apylinkėse aktyviai veikė knygnešiai, Sintautai buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos skirstymo punktų. 1907 įsikūrė Žiburio draugijos skyrius. 1910 kaimas degė. 1919–50 Sintautai buvo valsčiaus centras. Nuo 1923 vyko turgūs, tais metais Sintautai oficialiai pavadinti miesteliu. 1925 įkurta pieninė, 1931 veikė 9 parduotuvės, malūnas.
Sintautai
20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė Krikščionių demokratų partijos, Ūkininkų, Lietuvių katalikių moterų, Tautininkų, Vokiečių kultūros sąjungų skyriai, jaunalietuviai, šauliai ir pavasarininkai.
1941 07 Batiškių miške prie Šakių nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu su kitais nužudyti Sintautų žydai ir sovietų kolaborantai. Per 1944 vasarą 2 savaites vykusias SSRS ir Vokietijos kariuomenių kautynes Sintautai visiškai sunaikinti (ir bažnyčia, 1995 atstatyta). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai; kovodami bemiškėse vietovėse, jie gyvendavo namuose, vakarais rinkdavosi sutartose vietose. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 16 Sintautų gyventojų. SSRS okupacijos metais Sintautai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2001 patvirtintas Sintautų herbas.
1828 buvo 334, 1897 – 458, 1923 – 637, 1959 – 631, 1970 – 618, 1979 – 727, 1989 – 660, 2001 – 586, 2011 – 520 gyventojų.
1303