sintètinė biològija, biomedicinos mokslo kryptis, siejama su inžinerija keičiant biotechnologiją, molekulinę, evoliucinę, sistemų biologiją ir biofiziką, tobulinant žmonijos technologinį gyvenimą nauju bioinžineriniu mąstymu. Formuojasi 21 a. pradžioje. Sintetinė biologija suprantama kaip prietaisų, reikalingų biologijai ir medicinai, kūryba; kaip naujas biomedicinos mokslų tyrimo per sintezę metodas; kaip bionika, kuriant naujas technines priemones; kaip ląstelių inžinerijos biotechnologijų kūryba; kaip radikali mokslo ir technologinė sistema, numatanti pakeisti žmonių technologinį gyvenimą bioinžinerijos principais. Sintetinės biologijos pradininkais laikomi S. Leducas (Prancūzija) ir W. Szybalskis (Lenkija). Pastarasis 1974 pavartojo sintetinės biologijos terminą aiškindamas biotechnologinius reiškinius. Sintetinė biologija praturtino mokslo pasaulį originaliais biotechnologijos eksperimentais, pvz., J. Craigo Venterio institutas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 2010 paskelbė biocheminėmis priemonėmis sukūręs sintetinę, arba dirbtinę, gyvybę (mielių tipo ląstelę) in vitro. 2012 G. M. Churcho (Jungtinės Amerikos Valstijos) vadovaujama laboratorija paskelbė, kad mikroelektrotechnikos technologijų priemonėmis į biocheminės atminties deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą įrašė (susintetino) kompiuterio atmintyje esančią knygą ir vėliau tą tekstą, užrašytą DNR struktūra, grąžino (perkodavo) į kompiuterinę atmintį ir išspausdino. Informacinės technologijos buvo susietos su molekulinėmis genetinėmis technologijomis. Sintetinė biologija kelia nemažai abejonių bei bioetinių ir etinių problemų, bet jau formuojamos strateginės naujų sintetinės biologijos technologijų kūrybos ir įgyvendinimo programos. Sintetinės biologijos įtaką žmonių raidai vertina ekonomistai, sociologai ir filosofai.
L: Z. Norkus Apie ateinančią sintetinės biologijos Kondratjevo bangą ir biokapitalistinę Lietuvą / Problemos 2012 nr. 81.
1525