sintètinės kabos, kalbos, kuriose žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami gramatinėmis morfemomis – galūnėmis, priesagomis, priešdėliais. Gramatinės morfemos (ypač galūnės) rodo žodžių formų gramatines reikšmes ir gramatinius ryšius su kitų žodžių formomis, pvz., lietuvių kalbos galūnės ‑o, ‑e rodo skirtingus daiktavardžio miškas linksnius ir jų gramatinius ryšius su kt. žodžiais junginiuose miško pakraštys, pasiklysti miške. Pagal tai sintetinės kalbos priešinamos analitinėms kalboms, kuriose žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami tarnybiniais žodžiais, žodžių tvarka ir kitomis už žodžio ribų iškeltomis gramatinės reikšmės raiškos priemonėmis. Kalbų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlygiškas, nes grynai sintetinių ar analitinių kalbų nebūna: vienose ir kitose vartojama ir sintetinių, ir analitinių formų (plg. lietuvių kalboje vietininko linksniu miške ir prielinksninėmis konstrukcijomis į mišką, prie miško, miško link reiškiamą gramatinę vietos reikšmę). Sintetinės kalbos yra lietuvių, lenkų, rusų, lotynų, sanskritas, suomių, vengrų, arabų ir kitos.
330