sintètinis plúoštas, pluoštas, gaminamas iš sintetinių polimerų šlapiuoju, sausuoju ar formavimo iš lydalo būdu. Pagal polimerą skiriamas poliakrilinis pluoštas, poliamidinis pluoštas, poliesterinis pluoštas, poliformaldehidinis, poliimidinis, poliuretaninis, polivinilchloridinis, polivinilo alkoholio pluoštas. Būna monopluošto (0,03–1,5 mm storio neriboto ilgio vienagijo siūlo), štapelio pluošto (gaunamo suverpus smulkintą iki 35–120 mm ilgio sintetinį pluoštą), kompleksinių siūlų (sudarytų iš daugelio pavienių neriboto ilgio plonų gijų) pavidalo. Polimerai, iš kurių gaminamas sintetinis pluoštas, sudaryti iš linijinių ar mažai šakotų lanksčių molekulių, turinčių didelę molekulinę sankibą. Jų molekulinė masė daugiau kaip 15 000, jie neskyla lydantis, tirpsta daugelyje tirpiklių, nesunkiai tampa klampiatakės būsenos.
Sintetinio pluošto gamybos procesas susideda iš 3 stadijų: formavimo tirpalo arba lydalo paruošimo, pluošto formavimo ir suformuoto pluošto apdailos. Ruošiant polimero tirpalą arba lydalą iš jo šalinamos mechaninės priemaišos arba neištirpusios, neišsilydžiusios dalelės, jei reikia dedama įvairių priedų, pvz., dažiklių, matiškumą suteikiančių medžiagų (titano dioksido), stabilizatorių. Sintetinis pluoštas formuojamas spaudžiant formavimo tirpalą arba lydalą pro pluošto formavimo mašinų akutes. Akučių skaičius ir skersmuo arba skerspjūvio plotas (kai skylutės neapvalios) parenkamas atsižvelgiant į norimo gauti pluošto plonumą, paskirtį ir formavimo būdą – 1–4 akutės parenkamos, kai formuojamas monopluoštas, 10–60 akučių ir atitinkamai tiek pat gijų – tekstilės siūlai ir 3000–80 000 akučių – gaminant štapelio pluoštą. Formavimo tirpalo arba lydalo srovelės patenka į terpę, kurioje polimerai kietėja ir virsta pluoštu. Formuojant sintetinį pluoštą iš polimero lydalo (pvz., poliamidinį pluoštą), naudojamas šaltas oras, o formuojant iš polimero tirpalo lakiame tirpiklyje (pvz., acetilceliuliozinį pluoštą), verpimo tirpalo srovelės patenka į šiltą orą, kuris išgarina tirpiklį. Sintetinio pluošto formavimo greitis priklauso nuo pluošto storio, paskirties ir formavimo būdo, pvz., formuojant pluoštą iš lydalo, greitis būna 600–1200 m/min, formuojant iš tirpalo sausuoju būdu – 300–700 m/min, formuojant šlapiuoju būdu – 30–130 m/min. Formavimo tirpalo arba lydalo srovelės tempiamos plonėja. Tempimas didina pluošto stiprumą, gerina mechanines savybes. Daugeliui sintetinių pluoštų būdinga didelė santykinė trūkimo ištįsa, elastingumas, labai maža plastinė deformacija liekanti nebeveikiant apkrovai, atsparumas daugkartinėms apkrovoms. Poliakrilnitrilinio ir poliesterinio pluoštų trūkumas – mažas higroskopiškumas. Atliekant sintetinio pluošto apdailą suformuotas pluoštas ruošiamas audinių ir megztinių medžiagų gamybai – iš pluošto šalinami mažos molekulinės masės junginiai, tirpikliai, rūgštys ir kitos medžiagos. Švarus sintetinis pluoštas apdorojamas specialiomis medžiagomis, kad taptų minkštesnis, mažiau elektrintųsi. Tada džiovinamas, sukamas, pervyniojamas, rūšiuojamas.
Naudojamas trikotažui, kojinėms, audiniams, galanterijos gaminiams, mašinų gamyboje, statyboje, medicinoje, kosmonautikoje. Iš sintetinio pluošto daromi filtravimo audiniai, padangų kordai, lynai, diržai, tinklai, elektros laidų izoliacijos medžiagos. Dažnai sintetinis pluoštas maišomas su natūraliuoju pluoštu.