siñtezė, chèminė siñtezė, vienų cheminių junginių gavimas iš kitų cheminių junginių arba cheminių elementų. Sintezė skirstoma į neorganinę ir organinę. Neorganinė sintezė apima neorganinių junginių gavimą iš cheminių elementų (pvz., jungiantis kalciui su vandeniliu gaunama nauja medžiaga kalcio hidridas CaH2) ir kitų neorganinių junginių. Organinė sintezė yra vienų organinių junginių gavimas iš kitų junginių (arba elementų). Organinė sintezė skirstoma į tiksliąją ir pagrindinę. Tiksliąja organine sinteze vadinama sudėtingos sandaros organinių junginių (pvz., vaistų, skystųjų kristalų) mažų kiekių gamyba, pagrindine – didelių kiekių organinių medžiagų gamyba, kuri apima nesudėtingų produktų, pvz., polimerų, naudojamų plastikams, sintetiniam pluoštui, sintetiniam kaučiukui gaminti, gavimą. Sintezė, vykstanti augaluose ir tik šviesos sužadintose molekulėse, vadinama fotosinteze, medžiagų susidarymas gyvuosiuose organizmuose – biosinteze, cheminių junginių gavimas elektrolize – elektrosinteze. Šiuolaikinėje sintezėje naudojama mikrobangų spinduliuotė, kompiuterinė technika, kombinatorinės sintezės metodai. Sinteze gaunami gamtoje randami (pvz., acto rūgštis, kaučiukas) ir joje nesantys (pvz., poliamidai) junginiai. Sudėtingi junginiai sintetinami keliomis pakopomis: kiekvienoje pakopoje susidaręs produktas išskiriamas, gryninamas ir toliau naudojamas kitoje, nes, be pagrindinio produkto, susidaro ir šalutinių (kartais susidarę šalutiniai produktai neišskiriami). Sintezės eiga numatoma žinant, kokiomis sąlygomis molekulės sandara kinta norima linkme. Sintezės būdu (termobranduolinė sintezė) gaunami cheminiai elementai, pvz., cheminis elementas, kurio atominis skaičius 110 (darmštatis), gaunamas švino izotopą apšaudant nikelio jonais.
2509