Sintra

Sintra (Sntra), miestas Portugalijoje, apie 25 km į šiaurės vakarus nuo Lisabonos, 18 km į rytus nuo Atlanto vandenyno, Serra de Sintros kalnagūbrio šiaurės rytinėje papėdėje.

29 900 gyventojų (2021); priklauso Lisabonos aglomeracijai. Geležinkelis ir plentas į Lisaboną. Sintra – turizmo ir poilsio centras. Apylinkėse auginami vynmedžiai, apelsininiai citrinmedžiai, netoli Sintros gaunama granitas, bazaltas, klintis, marmuras, alebastras. Moderniojo meno, Nacionalinių rūmų, krašto, žaislų, Anjoso Teixeiros, gamtos istorijos muziejai, dailės galerija. Kasmetinis kamerinės muzikos ir šokio festivalis (liepą). Prie Sintros yra Sintros‑Cascaiso gamtos parkas.

Architektūra

Nacionaliniai rūmai Sintroje (15–16 a., atstatyti po 1755 žemės drebėjimo)

Išliko maurų pilies (8 a.) liekanų. Nacionaliniai rūmai – Portugalijos karalių vasaros rezidencija (15–16 a., po 1755 žemės drebėjimo atstatyti, dabar muziejus, jame – 15–19 a. baldų, tapybos, keramikos, tekstilės kolekcija). Gausu rūmų su parkais: Palácio de Queluz (1747–60), Palácio da Pena (pradėti 1836, architektas W. L. von Eschwege), Monserrate (1865, architektas J. T. Knowlesas), Regaleirų (1911). Kiti svarbesni paminklai: Šv. Martyno, Švč. Mergelės Marijos (abi 12 a., abi po 1755 žemės drebėjimo perstatytos) bažnyčios, rūmai Palácio de Seteais (1787, dabar viešbutis), Casa do Cipreste (1912, architektas R. Lino), neomanuelinos stiliaus rotušė (1908, architektas A. Bermudesas), Maurų fontanas (1922, architektas J. da Fonseca), art nouveau kino teatro rūmai (1924, architektas N. Junioras), buvęs kazino (20 a. 3 dešimtmetis, dabar Moderniojo meno muziejus). Sintros kultūrinis kraštovaizdis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1995).

2271

Istorija

Dabartinės Sintros vietoje žmonių gyventa nuo penkto tūkstantmečio prieš Kristų. Antikos laikais čia buvusi gyvenvietė turėjo municipijaus teises (manoma, nuo 50 prieš Kristų). 8 a. Pirėnų pusiasalį nukariavę arabai čia pastatė pilį, Sintra buvo svarbi jūrinės prekybos vieta. 1147 Sintrą nukariavo Portugalijos karalius Alfonsas I, pilies teritorijoje jis pastatydino bažnyčią, gyvenvietei suteikė privilegijų, čia atsikėlė kariniai ordinai ir keli vienuolynai. Per 1348 maro epidemiją išmirė daug gyventojų. Vėliau Sintroje įsikūrė nemažai aristokratų, miestui daug naudos davė Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpio jūrinės ekspedicijos. Naujaisiais laikais dėl vaizdingų Sintros apylinkių ir kultūros paveldo čia mėgo lankytis Europos šalių intelektualai, vėliau Sintra liko turizmo centru.

2271