Imamura Šiohei (Shohei Imamura, Šiohėjis Imamurà) 1926 09 15Tokijas 2006 05 30Tokijas, japonų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. 1951 Tokijuje baigė Vasedos universitetą (literatūrą). 1951–58 dirbo režisierių J. Odzu, M. Kobajaši ir kitų asistentu. 1965 įkūrė kino bendrovę Imamura Productions. 1975 įsteigė Jokohamos kino ir televizijos mokyklą, iki 1979 joje dėstė. Vaidybiniuose filmuose (Moteris vabzdys 1963, Pornografai: Įvadas į antropologiją 1966, Baladė apie Narajamą 1983, pagal Š. Fukadzavą, Kanų kino festivalio prizas, Juodas lietus 1989, pagal M. Ibusę, Kanų kino festivalio prizas, Ungurys 1997, Kanų kino festivalio prizas) tyrinėjama (Š. Imamura vadinamas japonų kultūros antropologu) senovės ir dabarties Japonijos kultūra, visuomenė, atskleidžiami žmogaus iracionalūs bruožai ir instinktai; būdinga ryškūs moterų paveikslai, jos dažnai siejamos su senąja, Vakarų Europos įtakos nepaveikta, Japonija (Šiltas vanduo po raudonu tiltu 2001).
Filme Didysis dievų troškulys (1968) vaizduojant brolio ir sesers meilę metaforiškai atkuriamas dieviškųjų dvynių, kurie pradėję japonų tautą, mitas. Filmai realistiniai, daugelis sukurti natūralioje aplinkoje, naudojant tiesioginį garsą. 2002 su kitais sukūrė filmą 11′09′′01 – Rugsėjo 11 (11′09′′01 – September 11, UNESCO prizas Venecijos kino festivalyje). Sukūrė daug televizijos filmų, dažniausiai apie pokarinę Japoniją. Parašė savo ir kitų režisierių filmų scenarijų. 1995 režisierius P. Rocha sukūrė dokumentinį filmą Šiohei Imamura – laisvas mąstytojas (Shohei Imamura, le libre penseur).
1863