Širaz (Shīrāz, Širãzas), miestas Irano pietvakariuose, į pietryčius nuo Isfahano; Farso ostano centras.
1,29 mln. gyventojų (2012). Širazas įsikūręs Zagroso kalnuose, 1580 m aukštyje. Geležinkeliai ir plentai į Bušehrą, Isfahaną, Bandari Abbasą. Tarptautinis oro uostas.
Naftos perdirbimo, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos (trąšų), elektronikos, tekstilės, maisto (cukraus) pramonė, rožių aliejaus gamyba. Kilimų audimo, bižuterijos, kvepalų gamybos, mozaikos amatai. Širazo (įkurtas 1945), Azado islamiškasis (1987), technologijos (2004) universitetai, teologijos mokykla. Regioninis mokslo ir technologijos informacijos centras. Karo, anatomijos, parsų ir kiti muziejai. Mečetės.
Architektūra
9 a. antroje pusėje pastatyta Senoji mečetė vėliau daug kartų perstatyta. 10–11 a. miestas apjuostas gynybinėmis sienomis, pastatyta rūmų, vartų (Korano, 10 a., daug kartų sugriauti, 1949 iš dalies atstatyti, dabar muziejus), įkurta sodų. Valdant Zendų dinastijai (1750–79) pastatyta Regento mečetė (1751–73, 19 a. restauruota), citadelė (1767, 1977 renovuota, dabar muziejus), suplanuota plačių alėjų, aikščių. 19 a. pastatyta Nasiro al Mulko mečetė (1888), įkurtas persiškas, vadinamasis Rojaus, sodas (jame – Kadžarų dinastijos rūmai, 19 a. vidurys; su Irano kitais persiškais sodais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2011). Prie Širazo – Hafizo (1938) ir Saadi (1952, architektas A. Godard’as) mauzoliejai, Persepolio miesto griuvėsiai.
Istorija
Pirmą kartą paminėtas apie 2000 prieš Kristų. Sasanidų laikais (3 a.–7 a. pradžioje) gyvenvietė. 641 užimtas arabų, paverstas miestu ir provincijos administraciniu centru. 935–1010 Bujidų valstybės sostinė. 1062 užkariautas seldžiukų. 1220–14 a. 4 dešimtmetyje valdomas mongolų Chulaguidų valstybės. 1387 nuniokotas Timūro. 15 a. priklausė Timūridų, 1503–1722 – Sefevidų valstybei. 14–16 a. klestėjo Širazo miniatiūros mokykla.
Zendų dinastijos laikais (1760–91) Persijos sostinė. Nuo 1794 Kadžarų Persijos miestas. Per I pasaulinį karą (1914–18) 1915 okupuotas Didžiosios Britanijos kariuomenės. 20 a. viduryje tapo naftos perdirbimo pramonės centru. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje labai išsiplėtė: 1975 turėjo 370 000, 2006 – 1,2 mln. gyventojų.
2271