širdies astma

širdiẽs astmà (asthma cardiale), dusulio, švokštimo ir kosulio priepuoliai, kylantys dėl ūminio širdies (ypač jos kairiojo skilvelio) nepakankamumo. Būna, kai ligonis serga vainikinių širdies arterijų ateroskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, miokarditu, inkstų uždegimu, hipertonine liga, turi aortos ar dviburio vožtuvo ydų. Širdies kairiajam skilveliui nebeišstumiant į aortą reikiamo kiekio kraujo, plaučiuose atsiranda jo sąstovis, sutrinka organizmo dujų apykaita. Kraujuje pagausėja anglies dioksido, todėl galvos smegenyse imamas dirginti kvėpavimo centras, prasideda smarkus dusulys. Dėl širdies astmos taip pat padažnėja širdies susitraukimai, pakinta širdies tonai (atsiranda vadinamasis galopo ritmas), padidėja arterinis kraujospūdis. Dažniausiai širdies astmos priepuolis ištinka naktį – ligonis pabunda dėl sunkumo krūtinėje ir oro trūkumo. Dažnai priepuolis prasideda sausu kosuliu, vėliau atkosima kruvinų skreplių. Ligonis tankiai kvėpuoja, stengiasi atsisėsti, nuleisti kojas, prašo atidaryti langą. Jo veidas išbąla (priepuoliui užtrukus pamėlsta), jį išpila šaltas lipnus prakaitas, kyla baimės jausmas. Priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų; dažnas ligonis, priepuoliui baigiantis, ima gausiai šlapintis. Širdies astma gali kartotis kelias naktis paeiliui arba kelis kartus per vieną naktį (rečiau priepuoliai ištinka kas savaitę ar mėnesį). Dėl sunkaus dusulio priepuolio gali prasidėti plaučių edema (pabrinkimas).