širdiẽs chirùrgija, kardiochirùrgija, chirurgijos šaka, širdies įgimtų ir įgytų ydų bei ligų, sužeidimų gydymas operacijomis. Širdis operuojama uždara (specialiais instrumentais per kateterį) ir atvira (plakanti arba sustabdžius jos veiklą, prijungus dirbtinės kraujotakos aparatą). Skiriama įgimtų širdies ydų, įgytų širdies ligų (vožtuvų ligų, vainikinių arterijų, perikardo ligų), ritmo sutrikimų chirurgija ir širdies persodinimas. Dažniausios ir kasdien daromos yra aortokoronarinio šuntavimo, širdies vožtuvų rekonstrukcijos ir vožtuvų protezavimo bei įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijos.
Istorinė apžvalga
Širdis pradėta operuoti 19 a. pabaigoje. 1896 L. Rehnas (Vokietija), 1891 H. C. Daltonas (Jungtinės Amerikos Valstijos) užsiuvo pradurtą širdį. 1923 E. C. Cutleris ir S. A. Levine’as sėkmingai praplėtė dviburį vožtuvą. H. Souttaras (Didžioji Britanija) 1925 pirštu praplėtė sulipusį dviburį vožtuvą.
Pirmąjį ligonį su įgimta širdies yda 1938 pagydė R. E. Grossas (Jungtinės Amerikos Valstijos, perrišo atvirą Botallo lataką). 1944 C. Crafoordas (Švedija) pašalino įgimtą aortos koarktaciją, A. Blalockas ir H. B. Taussig (Jungtinės Amerikos Valstijos) operavo Fallot tetradą. 1945–48 C. P. Bailey (Jungtinės Amerikos Valstijos) operavo 5 ligonius su sulipusiais mitraliniais vožtuvais, 1952 specialiu instrumentu praskleidė aortos vožtuvus. 1951 A. Vinebergas (Kanada) pradėjo koronarų šuntavimo operacijas. Itin didelę reikšmę širdies chirurgijos plėtotei turėjo anesteziologijos pažanga, dirbtinės kraujotakos ir hipotermijos metodų sukūrimas.
K. Lillehei (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1956 pirmasis operavo atvirą širdį, prijungęs prie ligonio dirbtinės kraujotakos aparatą, 1958 jis protezavo širdies vožtuvą. E. Mešalkinas (SSRS) 1950–56 operavo įgimtas mėlynąsias širdies ydas. 1957 A. Višnevskis (SSRS) užsiuvo skilvelių pertvaros defektą.
C. Barnardas su kitais atlieka širdies operaciją (1967, Keiptaunas)
A. Bakulevas (SSRS) 1959 padarė uždaros širdies operaciją (praskleidė sulipusias mitralinio vožtuvo bures). 1960 N. S. Braunwald (Jungtinės Amerikos Valstijos) pašalino deformuotą mitralinį vožtuvą, įsiuvo dirbtinį, O. Seveljevas (SSRS) padarė uždarą aortos vožtuvo komisūrotomiją. Buvo sukurti rutuliniai vožtuvų protezai, pradėtos jų įsiuvimo operacijos (1961 A. Starras, D. Harkenas, abu Jungtinės Amerikos Valstijos). 1962 V. Burakovskis (SSRS) atliko aortos koarktacijos plastiką, per tą pačią operaciją koregavo aortos vožtuvo stenozę ir aortos koarktaciją dirbtinės kraujotakos sąlygomis. 1967 C. Barnardas (Pietų Afrikos Respublika) persodino žmogaus širdį žmogui. 1969 A. Carpentier (Prancūzija) pradėjo heterografines vožtuvų protezavimo operacijas. 1979 A. Gruentzigas (Šveicarija) įdiegė koronarų angioplastiką.
Širdies chirurgija Lietuvoje
1900 Vilniuje chirurgas G. Romas pirmasis Rytų Europoje operavo 9 m. berniuką, sirgusį pūliniu perikarditu. Vitalijus Gusevas pirmasis 1928 Panevėžyje sėkmingai užsiuvo kairiojo skilvelio durtinę žaizdą. Širdies sužalojimus Kaune operavo V. Kuzma (1929, 1934, 1939) ir S. Stonkus (1938, 1939, 1940). Pirmąsias perikardo šalinimo operacijas atliko J. Jocius (1952) ir A. Sučila (1953). J. Jocius 1953 perrišo Botallo lataką, pašalino 4 cm ilgio adatą iš kairiojo skilvelio. Pradėtos zonduoti širdies dešiniosios ertmės (A. Sučila 1956, J. Brėdikis 1957), įdiegta endotrachėjinė narkozė (V. Mikalauskas 1955).
1956 Vilniaus universitete pradėta naudoti hipotermija (A. J. Marcinkevičius, V. J. Sirvydis, P. Norkūnas ir kiti). Šiuolaikinei širdies chirurgijos plėtotei padėjo A. Smailio darbai (1956 pirmasis SSRS elektros defibriliavimas, 1957 tiesioginis, 1961 ir išorinis širdies masažas). 1958 atliktos uždaros mitralinės komisurotomijos pirštu: B. Efrosas (pirmasis Lietuvoje), A. Pronckus, A. Sučila (Vilniuje), J. Brėdikis (Kaune).
1962 Vilniaus universiteto Medicinos fakultete šalia Bendrosios chirurgijos katedros įkurta Probleminė širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija (vadovas A. J. Marcinkevičius). Pirmosios širdies operacijos atliktos 1964 (aortos koarktacijos rezekcija ir plastika protezu, skilvelių pertvaros defekto užsiuvimas). Iki 1964 operacijos buvo atliekamos plakančioje širdyje, be dirbtinės kraujo apytakos. Pradėtos ir paliatyviosios Fallot tipo širdies ydų operacijos (J. Brėdikis 1960 ir 1969, V. J. Sirvydis 1964, V. Mikalauskas 1965), aortos koarktacijos plastika (J. Brėdikis 1964, V. J. Sirvydis 1964).
1971 A. J. Marcinkevičius ir J. Brėdikis pirmieji aortos ir vainikinės arterijos jungčiai suformuoti (aortokoronarinis šuntavimas) panaudojo didžiąją poodinę šlaunies veną, 1980 A. Dumčius ir S. Giedraitis – vidinę krūtinės arteriją tiesioginei jungčiai su vainikine arterija. J. Brėdikis 1961 įsiuvo miokardinius elektrodus ir prijungė inž. P. Kazakevičiaus sukonstruotą išorinį elektrokardiostimuliatorių; 1964 įsodino pirmąjį miniatiūrinį stimuliatorių. A. Dumčius, P. Stirbys ir kiti patobulino ir pasiūlė įv. endokardinius elektrodus, kurie buvo serijiniu būdu gaminami ir jais aprūpinami visi SSRS širdies stimuliavimo centrai. 1977 J. Brėdikis atliko WPW (Wolffo, Parkinsono ir White’o) sindromo chirurginę korekciją, panaudojo krioablaciją, 1983 pirmą kartą pasaulyje panaudojo lazerį (su V. Obelieniumi).
1969 A. J. Marcinkevičius Vilniuje ir J. Brėdikis Kaune atliko plaučių arterijos embolektomiją. A. Dirsė 1961 pradėjo naudoti lavsano protezus arterijų jungtims. 1975 G. Uždavinys įdiegė aortos drenavimo specialia adata būdą. 1971 A. J. Marcinkevičius atliko pirmąją aortos koronarinio šuntavimo operaciją prijungęs dirbtinės kraujotakos aparatą. 1973 pašalinęs kairiojo skilvelio aneurizmą, protezavo mitralinį vožtuvą ir atkūrė visų didžiųjų vainikinių arterijų kraujotaką; tai buvo pirmoji tokio pobūdžio operacija Lietuvoje.
Nuo 1971 atliekama selektyvioji koronarografija, 1982 – intrakoronarinė trombolizė ir perkutaninė angioplastika. 1980 V. J. Sirvydis sukūrė aortos vožtuvo protezą. 1988 pirmą kartą Lietuvoje ir Rytų Europoje atlikta mioventrikuloplastika panaudojant treniruotą platųjį nugaros raumenį, valdomą originaliu programuojamu neuromiostimuliatoriumi (A. Dumčius ir kiti). 1964 E. Barkauskas su studentais į šuns pilvo ertmę persodino kito šuns širdį ir ji kelias valandas funkcionavo. J. Brėdikis su kitais iki 1966 pabaigos padarė 60 širdies persodinimo eksperimentų su šunimis, avimis ir veršeliais. 1979 A. J. Marcinkevičius, V. J. Sirvydis, G. Uždavinys, J. Ivaškevičius, A. Matulionis, G. Martinkėnas, A. Baublys, G. Norkūnas, S. Miniauskas širdies persodinimo operaciją atliko 140 šunų. 1970 atlikus 200 eksperimentų su kiaulėmis, ištobulinta širdies persodinimo metodika. 1987 Vilniuje sėkmingai atlikta pirmoji donorinės širdies persodinimo operacija (A. J. Marcinkevičius, V. J. Sirvydis, G. Uždavinys, S. Miniauskas ir kiti). Iki 1990 Kaune buvo sukaupta didžiausia pasaulyje tachiaritmijų chirurginio gydymo patirtis. 1990 įkurta Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinika (vadovai: A. J. Marcinkevičius, 1991–2008 V. J. Sirvydis, 2008–09 G. Uždavinys, nuo 2009 – V. Tarutis). 1994 įkurtas širdies chirurgijos skyrius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (vadovas G. Kundrotas). Kauno medicinos akademijoje (iki 1989 Kauno medicinos institutas, 1998–2010 Kauno medicinos universitetas, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Kardiochirurgijos klinika įkurta 1991 (vadovas J. Brėdikis). 1992 įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija. 1993 sujungus Kardiochirurgijos (vadovas R. Putelis), Išeminės širdies ligos chirurgijos (A. Dumčius) ir Širdies eleltrostimuliacijos (P. Stirbys) poskyrius, Kardiochirurgijos klinikos vadovu išrinktas R. Benetis, 2006 klinika pavadinta Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika. 2001 įkurtas Kauno medicinos universiteto (vadovas R. Benetis), 2002 – Vilniaus universiteto (vadovas A. Laucevičius) širdies centras. Beveik vienu metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vėl pradėtos daryti operacijos plakančioje širdyje. 2000 įdiegtas biopompos su ECMO sistema panaudojimas ūminiam širdies nepakankamumui gydyti (Š. Kinduris). Nuo 2000 Kaune pradėtos neišnešiotų (mažiau kaip 1000 g masės) naujagimių širdies operacijos (R. Benetis, A. Sasnauskas).
Tęsiami nuo 1987 pradėti širdies ir plaučių komplekso, izoliuotų plaučių persodinimo eksperimentiniai tyrimai (V. J. Sirvydis, V. Žilinskas, S. Miniauskas, G. Rasimavičius, K. Ručinskas, D. Barysas). Atliekami eksperimentiniai širdies ir plaučių protekcijos tyrimai (A. Budrikis, R. Bolys). Daromas ne tik aortokoronarinis šuntavimas, bet ir lopoma plyšusi pertvara, protezuojami vožtuvai (G. Uždavinys, G. Norkūnas, G. Kalinauskas, A. Valaika, J. Verižnikovas, D. Kavoliūnas, A. Grebelis).
2001 03 22 Kauno širdies centre pirmą kartą persodinta širdis (vadovas R. Benetis), 2002 sėkmingai atliktos dar dvi širdies persodinimo operacijos. 1987–2012 Lietuvoje atliktos 107 širdies persodinimo operacijos (iš jų – 82 Santariškių klinikose, 25 – Kaune). 2020 atliktos 189 širdies persodinimo operacijos.