širdiẽs ir kraujãgyslių sistemà susideda iš širdies ir įvairaus skersmens ir storio kraujagyslių. Širdies raumuo ritmiškai susitraukinėdamas išstumia kraują į kraujagysles, kuriose vyksta nenutrūkstama kraujotaka, užtikrinanti dujų ir medžiagų apykaitą audiniuose, endokrinines bei apsaugines organizmo funkcijas. Širdis pumpuoja kraują į pagrindines arterijas, kurių šakos pamažu smulkėja į mažesnio spindžio arterijas ir neša kraują į visas kūno dalis ir organus. Didysis kraujotakos ratas prasideda iš kairiojo skilvelio aorta, veninis kraujas tuščiosiomis venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, iš dešiniojo skilvelio per plautinį kamieną pumpuojamas į mažąjį kraujo apytakos ratą plaučiuose. Iš jų deguonies įsotintas arterinis kraujas plaučių venomis teka į kairįjį prieširdį, iš jo – į kairįjį skilvelį. Iš smulkiausių arterijų šakų arteriolių – prasideda kapiliarų tinklai. Arteriolės reguliuoja kraujo pritekėjimą į kapiliarus. Pro kapiliarų sieneles vyksta medžiagų apykaita. Iš kapiliarų veniniu tapęs kraujas teka į venules ir smulkiąsias venas, iš šių – į stambiąsias venas. Tarp kraujagyslių yra jungtys – anastomozės: arterioarterinės, venoveninės, arterioveninės (tarp arteriolių ir venulių). Negalėdamas tekėti pagrindinėmis kraujagyslėmis (sužalotomis, užkimštomis) kraujas anastomozėmis ima tekėti iš arčiausiai esančių šalutinių (kolateralinių) kraujagyslių. Su širdies ir kraujagyslių sistema labai susijusi ir limfos apytaka (limfinė sistema), veninę kraujotaką papildo kiti organizmo skysčiai (pvz., smegenų, sąnarių, serozinių ertmių). Susilpnėjus ar sutrikus širdies susitraukimams atsiranda visos širdies arba kairiosios ar dešiniosios jos pusės nepakankamumas – dažniausiai pasitaikanti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų komplikacija.
1307